Vis dėlto maisto kainų perspektyvas gaubia neapibrėžtumas. Įtampai Artimuosiuose Rytuose neblėstant, rizika pasaulinėse žaliavų ir energijos išteklių rinkose ir toliau yra itin aktuali. Tai svarbu ir Lietuvos gyventojams, nes maistui vidutiniškai tenka apie penktadalis namų ūkių išlaidų. Be to, būtent maisto kainų pokyčius žmonės pastebi greičiausiai, todėl jie daro didelę įtaką ir bendram infliacijos suvokimui bei jos lūkesčiams.
„Dažnai maisto kainų raidą linkstama sieti daugiausia su prekybininkų sprendimais, tačiau jai didesnę įtaką daro kiti veiksniai. Didžiausią įtaką maisto kainoms daro žaliavų kainos, tačiau svarbios ir energijos, transporto bei darbo užmokesčio sąnaudos, todėl maisto kainų pokyčiai dažniausiai prasideda gerokai anksčiau nei juos pamatome parduotuvių lentynose“, – komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Svarbiausias kainas lemiantis veiksnys – žemės ūkio produkcijos kainos
Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Lietuvoje pakilo apie 55 proc. Sparčiausiai jos augo 2021 m. III ketv.–2023 m. I ketv., kai pasaulio ekonomika dar tvarkėsi su pandemijos padariniais, o rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė papildomų sukrėtimų žaliavų ir energijos išteklių rinkose. Nors 2024 m. maisto kainos buvo gana stabilios, pernai jos kilo vėl sparčiau – vidutiniškai 4,1 proc. (žr. A pav. grafiką kairėje). Lietuvos banko išankstiniu vertinimu, pernai maisto kainos Lietuvoje 1,2 proc. viršijo vidutinį maisto kainų lygį Europos Sąjungoje.
Svarbiausias maisto kainas lemiantis veiksnys yra žemės ūkio produkcijos kainos. Per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje padidėjo apie 42 proc., sparčiausias augimas buvo fiksuotas 2022 m. Labiausiai pabrango pienas (75 proc.) ir mėsa (63 proc.), o javų kainos kilo gerokai nuosaikiau (8 proc.). Koreliacinė analizė rodo, kad tarp žaliavų ir galutinių maisto kainų egzistuoja glaudus ryšys – kai brangsta žaliavos, anksčiau ar vėliau paprastai brangsta ir maisto produktai parduotuvėse.
Šis ryšys nėra vienodas visoms produktų grupėms. Pavyzdžiui, pieno produktų, mėsos ar daržovių kainos į žaliavų kainų pokyčius reaguoja gana greitai, o duonos ir kitų grūdinių produktų kainos kinta lėčiau. Vaisių atveju didelė dalis produkcijos yra importuojama, todėl jų kainų ryšys su supirkimo kainomis Lietuvoje yra silpnas, čia didesnę įtaką daro situacija tarptautinėse rinkose.
Prie maisto kainų augimo prisidėjo ne tik brangesnės maisto žaliavos. Svarbų vaidmenį atliko ir kitos maisto gamintojų sąnaudos, šiek tiek prisidėjo ir antkainiai. Žaliavos sudaro maždaug du trečdalius visų maisto gamintojų sąnaudų, tačiau galutinei kainai įtakos turi ir darbo užmokestis, energijos išlaidos, transportas bei kitos veiklos sąnaudos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021–2024 m. maisto gamintojų antkainiai buvo šiek tiek didesni nei iki pandemijos (2016–2019 m.) – atitinkamai 21,3 ir 19,3 proc.
Prekybininkų antkainių vidurkiai reikšmingai nepasikeitė. 2022–2023 m. jie netgi šiek tiek mažėjo ir, tikėtina, kad slopino kainų augimą, tačiau jų didėjimas 2024 m. galėjo prisidėti prie spartesnio maisto brangimo.
Žvelgiant į ateitį, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės, ją labiausiai skatins brangesnė energija. Didesnės degalų, gamtinių dujų ir trąšų kainos didina ir maisto gamybos sąnaudas, tačiau dalį šio poveikio turėtų atsverti atsikurianti pusiausvyra tarp maisto žaliavų paklausos ir pasiūlos. Todėl tikėtina, kad maisto kainos šiemet kils lėčiau nei pernai.
