Ministerija pabrėžia, kad NT mokestį turėtų mokėti tik brangesnį nekilnojamąjį turtą turintys žmonės, todėl gairėse numatyti ir penki lengvatų modeliai gyvenamajam būstui. Be to, siūloma papildomų lengvatų poilsiui skirto ir ūkinės paskirties turtui.
Vyksiančių diskusijų su visuomene ketinama diskutuoti ar reikia ir jeigu taip, nuo kada išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Šiandien nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas gyventojams priklausantis komercinės ar administracinės paskirties nekilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, naudojamas komercinėje veikloje.
Finansų ministerija pažymi, kad tarptautinėje praktikoje paprastai apmokestinamas visas gyventojų nekilnojamasis turtas bei numatomos lengvatos apmokestinant pagrindinį gyventojo būstą.
Finansų ministerija siūlo šiuos lengvatų gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimui, modelius:
1) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei;
2) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio gyvenamojo namo vidutinei vertei, numatant galimybe savivaldybių taryboms šią sumą tam tikra dalimi sumažinti;
3) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, priklausančią nuo būstui taikomo neapmokestinamojo ploto, apskaičiuojamo pagal gyvenamąją vietą jame deklaravusiųjų asmenų skaičių;
4) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį plotą, priklausantį nuo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiaus;
5) visiškai neapmokestinti vieno asmens (šeimos) gyvenamojo būsto.
Pateiktose gairėse siūloma, kad Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus apmokestinamajai gyventojų nekilnojamojo turto daliai palikti įstatymo nustatytose ribose – nuo 0,3 iki 1 proc., o juos ir toliau nusistatytų savivaldybių tarybos.
Nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas kasmet. Pajamos iš Nekilnojamojo turto mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus.
