Tą rodo neseniai paskelbta „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025–2026 m. pasaulinė ataskaita.
„Svarbu, kad verslumo banga virstų ne tik naujais, bet, svarbiausia, ilgalaikiais, augančiais, Lietuvai vertę kuriančiais verslais. Šiandien svarbu ne tik tai, kiek žmonių ryžtasi pradėti, bet ir kiek verslų pasiekia kitą etapą – auga, kuria darbo vietas ir konkuruoja tarptautinėse rinkose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas.
Verslumo ketinimų rodiklis, žymintis, kokia dalis gyventojų per artimiausius trejus metus planuoja steigti verslą, 2025 metais pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį. Per vienerius metus tarp vyrų šis rodiklis išaugo nuo 22 iki 31 proc., tarp moterų – nuo 19 iki 24 proc.
Aktyviai naują verslą kuriančiųjų dalis taip pat pasiekė rekordą – 17,4 proc. Lietuvos suaugusiųjų šiuo metu daro konkrečius žingsnius: registruoja įmonę, ieško klientų, kuria produktą. Verslo sektoriaus įvaizdis taip pat gerėja – 68,2 proc. lietuvių mano, kad verslininkai nusipelno pagarbos. Tai aukščiausias rezultatas per visą stebėjimo laikotarpį.
GEM ataskaitoje matyti, kad didžiąją dalį Lietuvos verslų sudaro jaunos, trumpiau nei penkerius metus veikiančios įmonės, o brandaus verslo savininkų – tų, kurių verslas veikia penkerius metus ir ilgiau – dalis siekia 5,4 proc. Tai reiškia, kad iš dvidešimties suaugusiųjų tik vienas sukuria ilgalaikį verslą, nors norinčiųjų tai padaryti yra tris kartus daugiau.
Verslumo augimas vis labiau matomas ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose. Du trečdaliai naujų verslo kūrėjų yra ne Vilniuje, o 70 proc. regionuose įsikūrusių verslininkų tikisi sukurti daugiau nei dešimt darbo vietų ir pasiekti bent 50 proc. augimą.
GEM tyrimas taip pat rodo, kad Lietuva visose su dirbtiniu intelektu (DI) susijusiose srityse įvertinta aukščiau už ES vidurkį. 30 proc. naujų verslo kūrėjų jau naudoja DI įrankius savo veikloje – daugiau nei tarp brandaus verslo savininkų (25 proc.).
Silpniausia ekosistemos grandis – mokslo žinių perkėlimas į rinką. Lietuvos mokslas yra stiprus, tačiau žinių panaudojimas praktikoje – kuriant produktus, paslaugas ar naujus verslo modelius – išlieka lėtas ir sudėtingas. Finansavimas verslo augimui taip pat išlieka silpnesne ekosistemos dalimi – verslininkų yra, tačiau kapitalo augti vis dar trūksta.
Gerindama sąlygas verslininkams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina strateginį subalansuotos ekonomikos planą „3i“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas inovacijoms, investicijoms ir institucijoms. Iki 2030 m. siekiama padidinti darbo našumą nuo 70 iki 90 proc. ES vidurkio, padvigubinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) nuo 1,1 iki 2,2 proc. BVP ir pritraukti į regionus ne mažiau kaip 30 proc. naujų investicijų.