TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas vilioja į turgų – produkcijos įvairovė ar kainos?

Turgus Stokholme
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Asociatyvinė nuotr. Turgus
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kainos turguje yra per aukštos, tačiau prekybininkai negirdi dėl to reiškiamų pastabų, LRT RADIJUI sako Klaipėdos senojo turgus vadovas Arvydas Gaudiešius. Nepaisant produkcijos kainų, teigia jis, visuomet yra žmonių, kurie nori natūralių prekių ir gali už jas mokėti daugiau.

Niekur kitur neišvysi, kaip veikia tikroji rinka, negu įprastame turguje – derybos, pykčiai, sandoriai ir konkurencija. Jau kurį laiką gyventojai skundžiasi, kad turguje kainos pernelyg aukštos, jos pasiekė ir kartais net viršija parduotuvių kainas, sako jie. Tačiau prekybininkai pirštais rodo į prastą derlių arba, kai kurie pagauti nostalgijos, – į eurą.

Tačiau atrodo, kad šių diskusijų pagrindas ima slysti iš po kojų. Statistikos departamento naujausiais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį apyvarta turgavietėse, palyginti su pirmuoju, padidėjo beveik dešimtadaliu. Labiausiai augo prekyba maisto prekėmis, ypač vaisiais ir daržovėmis.

Klaipėdos senojo turgaus vadovas A.Gaudiešius, žvelgdamas į savo verslo skaičius, taip pat mato augimą. Palyginti su praėjusiais metais, pajamos šiemet iš tiesų didėjo dešimtadaliu. „Mes esame maži, tad trijų keturių prekiautojų atsiradimas iš karto daro tam tikras korekcijas. Kadangi oras leido, pardavėjų buvo daugiau, pirmą pusmetį buvo 7,8 proc. augimas“, – sako A.Gaudiešius.

Nenuostabu, kad turgavietės šiuo metu išgyvena metų renesansą, mat vasaros sezono produkcija gena gyventojus ieškoti ne tik mažesnių kainų, bet ir platesnio miško ir daržo gėrybių asortimento. „Vieni žmonės ieško pigesnės produkcijos, o kita pirkėjų grupė nori sveikos arba natūralios prekės ir gali už ją sumokėti daugiau“, – sako Klaipėdos senojo turgaus vadovas.

Panevėžyje įsikūrusios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė apie tokią statistiką turi kitokių minčių: „Jūs matote, kad kainos turgavietėse pakilo. Galbūt pardavimų yra mažiau, tačiau dėl aukštesnių kainų pajamos auga.“

Kainos, anot daržovių augintojų atstovės, prekybininkus tenkina, tačiau žmonės vasaros metu į turgų neplūsta. „Didelės prekybos, ypač turgavietėse, nėra. Galbūt žmonės atostogauja, turi savo ar giminaičių daržus, kurie yra pilni“, – svarsto Z.Cironkienė. Ji teigia netikinti, kad dabartinės kainos yra geresnės nei praėjusiais metais ir mano, kad prekybininkai tiesiog jaučiasi daugiau parduodantys arba yra patenkinti kainomis, už kurias pardavinėja produkciją.

Kainos turguje lygiuojasi į prekybos centrus

A.Gaudiešius pastebi, kad tam tikrų prekių grupių kainos turguje – didesnės nei prekybos centruose ir dėl to skundžiasi tie, kurie turguje ieško pigumo. Tačiau, anot pašnekovo, turgaviečių vadovybė nevaldo kainų pokyčių ir kainodaros. Ypač, kai vienas produktas diktuoja kainų madas, pavyzdžiui, atsiradę grybai, diktuojantys pardavimus.

„Aš seniai sakau savo pardavėjams, kad kainos yra kiek per aukštos. Negalima turėti tokių kainų kaip prekybos centruose, nes prekybos forma yra visiškai kitokia – nemokamas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), nemokama už patalpų išlaikymą, nesamdomi darbuotojai ir t. t. Tačiau turgaus prekybininkai ne visuomet tai girdi“, – pasakoja A.Gaudiešius. Nors pasigirsta įvairių nuomonių dėl kainų, tačiau skaičiai kalba patys už save – jei turgaviečių apyvarta auga, vadinasi, kad žmonės perka – taip, kad iš tiesų gerina prekybininkų pajamas.

www.worldoffshorebanks.com/Pinigai
www.worldoffshorebanks.com/Pinigai

Z.Cironkienė sako nesistebinti, kodėl turgavietėse prekiaujančių augintojų produkcijos kainos kartais prisiveja prekybos tinklo kainas: „Augintojų produkcija – ūkininko šeimos darbas. Ši produkcija, tie nedideli kiekiai, vakare yra paruošiama. Kartais atstumas iki turgaus tikrai didelis, taip pat reikia įskaičiuoti visas savo darbo sąnaudas, kurios sunaudojamos auginant. Tuomet savaime suprantama, nors pardavimo kiekiai maži, kaina padidėja.“

Pašnekovė gyventojų prisirišimą prie turgaus mato visai kitaip. Anot jos, vartotojus pritraukia tai, kad produktai skiriasi nuo įprastų, esančių parduotuvėje: „Augintojai, besistengiantys dėl vartotojo – didinantys asortimentą, ieškantys naujų veislių (pavyzdžiui, pomidorų) – turi ir daugiau pirkėjų. Augintojai, kurie vis tobulina savo ūkius (plečia asortimentą, atidžiai renkasi veisles, gerina kokybę, paslaugas, patogiau pateikia, supakuoja daržoves), kasmet parduoda vis daugiau.“

Prekybos turguje ateitis – niūri

Į ateities prekybos perspektyvas turguje Klaipėdos turgaus vadovas žvelgia santūriai. Pasak jo, reikia kalbėti ne apie augimą, o apie pozityvių rinkos rodiklių išlaikymą: „Dėl emigracijos Lietuvoje mažėja gyventojų, todėl norint išlaikyti tą patį lygį reikia nemažai įdirbio. Prekybos centrų koncentracija tikrai didelė, perkamoji galia nėra pajėgi ir ji tikrai neaugs, jei valdžia nesiims tam tikrų sprendimų ir pakeitimų.“

Niūrias prognozes rodo ir statistika. Vertinant visų šalies turgaviečių apyvartą ir lyginant ją su praėjusiais metais, prekyba sumenko. Labiausiai krito augalų ir gyvūnų prekyba, mažiau – maisto prekių. Vis dėlto tai, ką galime patiekti ant pusryčių ar vakarienės stalo, turguose išlieka populiaru, nesvarbu, kaip kainos veikia klientų ir prekybininkų santykius.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką