Nuo vasario 1 dienos įsigaliojus naujoms šilumos kainoms, Kauno centralizuotos šilumos vartotojai už būsto šildymą mokės beveik 10 proc. brangiau – iš viso 24,08 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu Vilniuje šiluma kainuoja 21,91 ct/kWh, Klaipėdoje – 20,39 ct/kWh.
Sostinės gyventojams nuo 2001 metų šaltas vanduo nebrangsta, jo kaina – 4,22 lito už kubą su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tuo tarpu Kaune kubinis metras šalto vandens kainuoja 4,46 lito. Paklaustas, kodėl sostinės gyventojai už vandenį moka mažiau, „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių Kaune vanduo brangesnis negu Vilniuje. Esą jam žinoma, kad sostinėje šaltas vanduo artimiausiu metu brangs, o Šiauliuose ir Panevėžyje vieno kubinio metro kaina yra beveik 5 litai.
Sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului, būsto kainos mažėja trečius metus, tačiau Kaune jos išlieka aukštesnės, palyginti su kitais Lietuvos miestais. Įsigyti arba nuomoti būstą brangiau atsieina tik Vilniuje. Šiuo metu Kaune paklausiausi yra senos statybos dviejų kambarių butai, kainuojantys apie 100 tūkst. litų. Keliomis dešimtimis tūkstančių yra didesnės trijų kambarių butų kainos, o vieno kambario butą galima įsigyti už 60–90 tūkst. litų.
Nuomos kainos per dvejus metus Kaune sumažėjo perpus. Vieno kambario butą dabar galima išsinuomoti už 300 litų, dviejų – už 400 litų, trijų – už maždaug tiek pat, kiek ir dviejų, nes didėja komunalinių paslaugų išlaidos.
