Dominuoja sumos iki 10 eurų per savaitę
Siekiant išsiaiškinti Kėdainių rajono gyventojų įpročius, buvo surengta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 600 žmonių. Tėvų buvo klausiama, kiek kišenpinigių jie duoda savo vaikams per savaitę.
Paaiškėjo, kad dauguma Kėdainių rajono tėvų savo vaikams duoda iki 10 eurų per savaitę kišenpinigių.
Šį atsakymo variantą pasirinko 35 proc. apklaustųjų.
Nedaug atsiliko ir tie, kurie per savaitę skiria nuo 10 iki 20 eurų – taip teigė 25 proc. respondentų. Susumavus šiuos atsakymus reiškia, kad didžioji dalis, net 60 proc. Kėdainių tėvų, per savaitę vaikams duoda ne daugiau kaip 20 eurų.
Penktadalis apklaustųjų nurodė, kad savo vaikams visai neduoda kišenpinigių.
Dar 15 proc. tėvų per savaitę vaikams duoda nuo 20 iki 30 eurų.
Tik 4 proc. tėvų nurodė savo vaikams per savaitę duodantys nuo 30 iki 50 eurų, ir vos 1 proc. tėvų savo vaikams yra itin dosnūs ir savaitei duoda 50 eurų ir daugiau.
Esame dosniausi Baltijos šalyse
Nors Kėdainių tėvų įpročiai atrodo gana nuosaikūs, platesnis SEB banko atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos mastu tėvai yra dosniausi Baltijos šalyse. Tiesa, šiame tyrime buvo vertinamos mėnesio, o ne savaitės išlaidos.
Anot tyrimo, populiariausia kišenpinigių suma Lietuvoje yra 21–50 eurų per mėnesį (tai atitiktų maždaug 5–12 eurų per savaitę) – ją skiria 38 proc. tėvų. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje dažniausiai nurodoma suma yra iki 20 eurų per mėnesį.
Be to, net 23 proc. tėvų Lietuvoje nurodė per mėnesį vaikams skiriantys nuo 51 iki 100 eurų. Pasitaikė ir tokių, kurie per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau nei 200 eurų.
Svarbiau ne „kiek“, o „kaip“
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pinigų suma, o finansinio raštingumo ugdymas.
Anot jos, pinigai vaikams turėtų būti duodami reguliariai, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar mėnesį, o ne tada, kai vaikas paprašo.
„Ypač svarbu, kad vaikas žinotų, jog gaus kišenpinigius reguliariai – tik tuomet jis galės juos planuoti, skaičiuoti ir net pradėti taupyti. Jei kišenpinigiai priklauso nuo elgesio ar yra nenumatyti, vaikas negali jais pasitikėti kaip pastoviu pajamų šaltiniu“, – aiškina ekspertė.
Ji taip pat įspėja tėvų nenaudoti kišenpinigių kaip bausmės ar apdovanojimo įrankio, nes tuomet vaikai ima matuoti savo elgesį ir vertybes pinigais, praranda vidinę motyvaciją.
Nuo atsakomybės ugdymo iki… nusivylimo
Panašu, kad daugelis tėvų supranta kišenpinigių edukacinę vertę. Po apklausos pasidalintuose komentaruose vienas iš tėvų rašė: „Duodam tam tikrą sumą mėnesiui laisvoms išlaidoms, kartu mokome atsakomybės leidžiant juos“.
Jam antrino ir kitas komentatorius: „Geras variantas, pasiteisino. Išmoko elgtis su pinigais ir suprato, kad darbdavys neduoda algos kasdien ar tada, kai tau pasibaigia pinigai“.
Vis dėlto ne visos patirtys vien teigiamos. Viena mama apgailestavo, kad jos atžala nemoka elgtis su pinigais.
„Nėra jokių taisyklių, kada reikia – tada ir duodi. Taupyti nemoka, perka nesąmones. Šešiolikos metų, kartais pagalvoji, kas toliau?“
Akivaizdu, kad kišenpinigiai yra ne tik išlaidos tėvams, bet ir pirmoji bei viena svarbiausių finansinio raštingumo pamokų vaikams.
