Dažnas sprendimas – sumesti atliekas į buitinių atliekų konteinerį, tikintis, kad keli papildomi maišai niekam neužklius. Vis dėlto, toks neapgalvotas žingsnis gali baigtis ne tik perpildytais konteineriais ar konfliktais su kaimynais, bet ir nemenkomis baudomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur statybų ir nekilnojamojo turto sektorius sugeneruoja daugiausia atliekų šalyje. Nors didžioji jų dalis sutvarkoma tinkamai, dalis vis dar „dingsta“ – nelegaliai išvežama, paliekama pamiškėse ar tiesiog atsiduria ten, kur neturėtų.
Kodėl statybinės atliekos – ne paprastos šiukšlės?
Daugiabučių ar privačių namų kiemuose – dažnas scenarijus: statybinės atliekos atsiduria tiesiog buitinių atliekų konteineriuose ar šalia jų. Keli maišai gipso, plytelių ar betono nors ir atrodo nereikšmingi, tačiau pasak kasmetinių gamtos švarinimo akcijų „Mes Darom“ iniciatorių, vis dar randama išmestų statybinių atliekų gamtoje.
„Tvarkymosi akcijų metu statybinių atliekų randame nuolat. Jos ne tik paliekamos prie konteinerių ar pakelėse – kartais vežamos giliai į mišką, suverčiamos į nuošalesnes vietas ar net bandoma užkasti. Tai nėra atsitiktinė klaida, o sąmoningas bandymas problemą paslėpti gamtoje. Keli maišai po remonto gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau netinkamai išmestos tokios atliekos gamtai tampa ilgalaike žala“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška.
Atliekų ir aplinkos tvarkymo įmonių specialistai sako, kad netinkamai tvarkomos statybinės atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir apsunkina perdirbimo procesus.
„Sunkios atliekos gadina konteinerius, trikdo jų ištuštinimą, o netinkamai išmestos pavojingos medžiagos gali kelti ir pavojų aplinkai“, – apie atsakomybę ir galimas pasekmes aiškina atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Aplikosaugos skyriaus vadovė Rita Kapčinskienė.
Į statybinių atliekų kategoriją patenka ne tik betonas ar plytos, bet ir gipso kartonas, izoliacinės medžiagos, grindų dangos, keramika bei dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės. Dalis šių atliekų gali būti perdirbamos ar panaudojamos pakartotinai, tačiau tik tuo atveju, jei yra tinkamai surenkamos ir rūšiuojamos.
Kur dėti statybines atliekas?
Specialistai išskiria kelis pagrindinius būdus, kaip atsakingai tvarkyti statybines atliekas: pristatyti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, užsisakyti specialius konteinerius ir pasinaudoti atliekų išvežimo paslaugomis.
Pastarasis sprendimas, anot ekspertų, tampa vis populiaresnis tarp gyventojų, kurie nori sutaupyti laiko ir išvengti logistikos rūpesčių.
„Ypač atšilus orams matome aiškią tendenciją – žmonės nebenori rizikuoti. Jie renkasi sprendimus, kurie leidžia greitai ir tvarkingai susitvarkyti po remonto, ypač kai atliekų susidaro daugiau“, – teigia „Ekonovus“ Komercijos direktorius Aividas Paulauskas.
Sprendimas, apie kurį verta pagalvoti iš anksto
Nors dažniausiai apie tai nesusimąstoma, atliekų tvarkymas yra ir atsakomybės klausimas. Prieš pradedant statybos ar kosmetinio remonto darbus, verta suplanuoti kur dėsime tai, kas lieka po atsinaujinimo.
Netinkamas statybinių atliekų šalinimas gali užtraukti administracines baudas – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, o verslui dar daugiau. Tačiau svarbiausia – ne baudos, o pasekmės: užteršta aplinka, paliktos atliekos gamtoje ir problemos, kurios vėliau kainuoja visiems.
„Šiandien statybinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje – atliekos gali būti paimamos tiesiai iš jūsų objekto ir sutvarkomos laikantis visų reikalavimų.Tai paprastas būdas išvengti spėlionių ir būti tikriems, kad tai, kas „dingo“ iš jūsų kiemo, neatsidurs ten, kur neturėtų“, – sako „Ekonovus“ atstovas A.Paulauskas.
Kam tenka atsakomybė už atliekų sutvarkymą?
Ieškodami greito ir pigaus būdo atsikratyti atliekų, kai kurie gyventojai pasirenka neoficialius, atliekų tvarkymo leidimo neturinčius vežėjus. Iš pirmo žvilgsnio – patogu ir pigiau. Tačiau realybė gali būti visai kitokia.
„Gyventojai kartais susigundo mažesne kaina, tačiau tokie „vežikai“ dažnai veikia šešėlyje – nesilaiko reikalavimų ir atliekas gali tiesiog išpilti gamtoje. Tokiais atvejais atsakomybė galiausiai tenka pačiam atliekų turėtojui“, – įspėja atliekų tvarkymo specialistai.
Už tokius pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios dažniausiai siekia nuo maždaug 30 iki 600 eurų, o juridiniams asmenims – dar didesnės.
