Užsieniečiai pasigenda
„Lietuvoje yra per 300 viešbučių, tuo tarpu kempingų priskaičiuojama vos 17. Tad šiuo atžvilgiu negalime lygintis su, tarkime, Danija, kur kempingų yra per 900“, – pasakojo Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas. Pasak jo, didžiausia kempingų koncentracija yra pajūryje ir Utenos apskrityje.
„Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vilnius ir Kaunas jų turi po vieną, dar vieną kempingą turime prie Trakų. Tai tikrai nėra patenkinama situacija“, – teigė G.Indriūnas. Pasak jo, kempingų poreikis yra išties didelis – į Lietuvą atvykstantys užsienio turistai neretai jų pasigenda. „Visoje Europoje yra populiarus autoturizmas, kai žmonės keliauja automobiliais arba nameliais ant ratų, apsistoja kempinge savaitei ar dviem ir važinėja aplink jo teritoriją, sugrįždami nakvoti į kempingą. Tokio tipo keliaujančiųjų Europoje yra apie 70 procentų, ir ten kempingai yra be galo populiarūs“, – pastebėjo G.Indriūnas. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak jo, verslas labiau linkęs investuoti į viešbučius ir kaimo turizmo sodybas.
Statusas – ne kiekvienam
Nors investicijos į kempingų įrengimą mažesnės, anaiptol neužtenka vien aptverti teritoriją, įrengti keletą dušo kabinų ir pasivadinti kempingu. „Norint turėti kempingo statusą, pirmiausia reikia įsiregistruoti kaip juridiniam asmeniui bei gauti kvalifikaciją apibrėžiantį pažymėjimą. Šiuos pažymėjimus išduoda Apgyvendinimo paslaugų klasifikacijos komisija prie Valstybinio turizmo departamento. Tik tuomet galima teikti paslaugas ir vadintis kempingu“, – pabrėžė G.Indriūnas. Anot jo, kempingas taip pat privalo atitikti nemažai reikalavimų: atsižvelgiama ir į teritorijos plotą bei išplanavimą, ir į tai, ar kempinge yra elektra, vandentiekis, galimybė gamintis maistą, patenkinti higienos poreikius, o jei tai aukštesnės klasės kempingas, jame turi būti teikiama daugiau paslaugų, privalo būti sudarytos galimybės prijungti namelius ant ratų prie elektros, vandentiekio sistemų. „Jei skaičiuotume ir tuos kempingus, kurie taip pasivadinę savavališkai, neturėdami statuso, tuomet jų skaičius, žinoma, Lietuvoje būtų didesnis.“, – pastebėjo G.Indriūnas.
Lietuviai išrankūs
Tiek turizmo specialistai, tiek kempingų savininkai pastebi, kad Lietuvoje kempingais daug intensyviau domisi užsienio turistai. „Pas mus per dieną atvažiuoja apie 20 – 30 namelių ant ratų, ir visi jie – užsieniečių. Lietuvių sulaukiame vos vieno kito per metus“, – pasakojo „Vilnius City“ kempingo bendrasavininkis Audrius Radzevičius. „Didžiąją dalį kempingo svečių sudaro latviai, estai, lenkai, vokiečiai, olandai – jie mielai apsistoja tiek savo nameliuose ant ratų, tiek palapinėse. Tuo tarpu lietuviai šiuo atžvilgiu kur kas pasyvesni“, – teigė „Nidos kempingo“ registratorė Erika Stankevičiūtė. Anot jos, tautiečiai labiau linkę apsistoti kempingo nameliuose. „Mūsiškiai nori komforto ir yra linkę mokėti brangiau, bet ilsėtis nameliuose, nei savo palapinėse ar nameliuose ant ratų. Tuo tarpu užsieniečiai į viską žiūri kur kas paprasčiau“, – pastebėjo E.Stankevičiūtė. Jos teigimu, kempingų poreikis išties akivaizdus. „Kempingų tikrai reikia, ir didmiesčiuose taip pat. Pas mus apsistojantys užsieniečiai dažnai klausia, kodėl kempingų nėra Klaipėdoje, kituose didesniuose miestuose“, – pasakojo E.Stankevičiūtė.
KUR APSISTOTI
Vasarą poilsiaujant Lietuvoje, apsistoti galima ne tik kempinguose, bet ir turistinėse stovyklose, stovyklavietėse, kaimo turizmo sodybose. Privačioje teritorijoje galima tik maudytis vandens telkinyje, nes vandens telkiniai nėra privatūs, tačiau apsistoti tokioje teritorijoje be savininko sutikimo – draudžiama. Galite gauti baudą ir apsistoję nacionaliniame arba regioniniame parke, tačiau nepatingėkite paieškoti nuorodų – paprastai parkai nurodo vietą, kurioje leidžiama stovyklauti.
