Interviu savaitraščiui „Veidas“ K.Žilėnas teigė, kad yra suskaičiuota, jog už 60 kvadratinių metrų standartinio buto šildymą sąskaita šiemet gali būti vidutiniškai 60–80 litų per mėnesį didesnė nei pernai. Tačiau, pasak jo, yra daug veiksnių, kurie tą kainą gali mažinti.
Pasak viceministro, Seimui priėmus prezidentės pateiktas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ypač didelę naudą pajus didieji miestai – Vilnius ir Kaunas. Skaičiuota, kad sostinės daugiabučių gyventojai sutaupys apie 7 proc., arba 2 centus nuo kWh, taigi 60 kvadratinių metrų standartiniam butui sąskaita sumenktų apie 30 litų.
„Sąskaitos mažės ne tik dėl to, kad iš tarifo išimamas šilumos punktų priežiūros mokestis, bet ir dėl galimybės gyventojams patiems pasirinkti vartojimo režimą, kiek namui šilumos reikia, ar vienodai šildytis dieną ir naktį. Tai gali leisti sutaupyti dar iki 30 proc. šilumos kainos“, – teigė K.Žilėnas.
Be to, pasak viceministro, Energetikos ministerijos siūlymas Lietuvos elektrines perteklines dujas perleisti termofikacinėms elektrinėms galėtų sumažinti šilumos kainą 3–4 centais už kWh, tai yra dar apie 12–15 proc.
„Skaičiuojant 60 kvadratinių metrų butui tai būtų dar minus 30–40 litų per mėnesį. Vadinasi, susumavus Šilumos ūkio įstatymo ir ministerijos siūlymo naudą, sąskaita padidėtų jau nebe 80, o tik 20–30 litų“, – sakė K.Žilėnas.
Energetikos ministerijos siūlomą Lietuvos elektrinės ir termofikacinių elektrinių schemą yra sukritikavusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė. Ji pareiškė, kad komisija vis tiek neperžiūrės kainos, nes tai neskaidrus, neatitinkantis teisės normų, konkurenciją iškraipantis ir dalį vartotoju diskriminuojantis siūlymas.
„Dabar intensyviai dirbame su termofikacinėmis elektrinėmis – jos atlieka skaičiavimus. Projektą deriname, kad jis atitiktų visus įstatymų, jų įgyvendinamųjų aktų reikalavimus ir VKEKK šilumos kainos nustatymo metodiką. Radus bendrą sprendimą, tikimės, ir VKEKK nuomonė turėtų pasikeisti. Laikomės atverstos knygos principo – skaidrumas turėtų būti maksimalus. Tikrai nepriimsime tokio sprendimo, kuris neatitiktų teisės aktų reikalavimų“, – sakė K.Žilėnas.
Energetikos ministerijos vertinimu, Lietuvos elektrinė šiemet nepanaudos apie 45 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, todėl gali jas siūlyti termofikacinėms elektrinėms, kurių pagaminta elektros ir šilumos energija būtų grąžinama Lietuvos elektrinei, o ši šilumą parduotų atgal termofikacinėms elektrinėms už kainą, artimą savikainai.
