Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Keulė rūkė“ vadovas stebisi kainomis Vilniaus restoranuose

„Keulė rūkė“ grąžina į sovietmetį: šįkart eilės – prie mėsainių
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Keulė rūkė“ grąžina į sovietmetį: šįkart eilės – prie mėsainių
Šaltinis: 15min
4
Skaitysiu vėliau
A A

„Tegul užmėto mane „pončkomis“ tie verslininkai, kurie patenkinti, kai į jų restoraną ateina dvidešimt klientų per savaitę. Ir tie žmonės, kuriems neskauda širdies pakramsnojus Aisbergo salotų už 20 eurų ir palikus „arbatos“ 5 eurus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Rokas Medonis, drąsių pareiškimų nevengiantis burgerių restorano „Keulė rūkė“ vadovas.

Pasak jo, jei restoranai ir kavinės nori didinti auditoriją, jie privalo mažinti kainas, kurios bent Vilniuje – beprotiškai išpūstos. Apie mažesnių kainų būtinybę turėtų vis garsiau prabilti ir miestiečiai.

Pinigų pakanka kukliai vakarienei

Lietuviai pusryčiams, pietums arba vakarienei restoranuose, kavinėse ir užkandinėse, vidutiniškai išleidžia 2 proc. asmeninių pajamų, rodo naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas. Tai bene tris kartus mažiau nei bendras ES vidurkis, kuris siekia 6,8 proc.

„Paskaičiuokime, jei vienos šeimos mėnesinis biudžetas sudaro, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų, tai vakarienei restorane, jei remtumėmės tyrimo duomenimis, per mėnesį ji išleidžia tik 30 eurų. Vadinasi, už tokią sumą geresniame restorane pora gali įpirkti, sakykim, jautienos antrekotą, pasidalinti jį perpus ir, užgėrę viena taure vyno, skirstytis namo. Tiek to smagumo – vieną kartą per mėnesį“, – sako R. Medonis.

Simonos Toleikytės/15min nuotr./Atnaujintas grafitis su Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino bučiniu
Simonos Toleikytės/15min nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino bučinys. Autoriai D.Čečkauskas ir M.Bonanu.

Atsiliekame ir nuo kaimynų

Lietuviai pagal maitinimąsi restoranuose ar kavinėse atsilieka ir nuo kaimyninių šalių. Latviai išleidžia 5 proc., o estai – apie 5,7 proc. asmeninių pajamų per mėnesį.

„Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės „plešia“ bent 5–6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu”, – teigia R.Medonis.

ZZZ.LT/Braškių salotos su feta
ZZZ.LT/Braškių salotos su feta

Lietuviai į maitinimo įstaigas dažniausiai užsuka per pietus (70 proc.), kiek mažiau jų (41 proc.) – vakarais. Tuo tarpu įprotis restorane valgyti rytais mūsų šalyje dar nėra prigijęs. Pusryčiaujančių ne namuose Lietuvoje yra vos 2 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

Patiekalo kaina – visada svarbi

R.Medonio teigimu, norint, kad situacija keistųsi, verslininkams būtina atidžiai įvertinti kainos ir lankytojų santykį, o lankytojams – pradėti pagaliau diktuoti savo „žaidimo taisykles“.

„Šiandien sukurti prabangų ir kokybišką produktą ir parduoti jį už aukštą kainą restoranams yra lengva. Tačiau manau, jog kapitalizmo esmė – vartotojui parduoti geriausią produktą už žemiausią įmanomą kainą. Bet ne atvirkščiai“, – teigia R. Medonis.

Tai, kad patiekalo kaina lietuviams svarbi, parodė ir „Nielsen“ tyrimas. Maždaug kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad rinkdamiesi patiekalą maitinimosi įstaigoje, pirmiausiai dėmesį atkreipia į kainą.

Komentarai: 4
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką