„Kinijos pareiškėjai pernai buvo aktyvūs“, – ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Arūnas Želvys, Patentų biuro direktorius.
Tiesa, kalbant absoliučiais skaičiais, jie nėra įspūdingi – pernai Lietuvoje registruoti 42 patentai iš Kinijos. Tačiau 2012 metais ir anksčiau tokių paraiškų būdavo vos viena ar kelios, o tai reiškia, kad Kinijos susidomėjimas Lietuva, taip pat, A.Želvio teigimu, ir visa Europa, auga.
Kinijos pareiškėjai buvo aktyvūs, gavome viena paraiška daugiau nei metais anksčiau. Nuo 2012 metų gaudavome po kelias paraiškas, o pernai jau buvo pateikta 42, – aiškino A.Želvys.
„Kinijos pareiškėjai buvo aktyvūs, gavome viena paraiška daugiau nei metais anksčiau. Nuo 2012 metų gaudavome po kelias paraiškas, o pernai jau buvo pateikta 42. Visose Europos Sąjungos šalyse padidėjo. Kinija domisi Europos Sąjungos rinka, Kinijos teritorijoje taiko mokestinius mechanizmus, kurie lemia, kad jiems naudinga patentuoti savo išradimus užsienyje. Kainos prasme lietuviškas patentas yra labai palankus kaip tramplinas į tolesnę Europos rinką. Tikiuosi, jog šiemet turėsime panašią tendenciją ir šiek tiek daugiau pareiškėjų iš Kinijos“, – aiškino A.Želvys.
Tiesa, kokie tai išradimai, kuriuos kinai patentavo Lietuvoje, A.Želvys nepatikslino.
O kas Lietuvai iš to? Kol kinai neinvestuos į Lietuvą, o čia registruos tik patentus, naudos daug nebus. Tai, kad Kinija registruoja Lietuvoje patentus, nebūtinai reiškia, kad čia ji nori investuoti ir sukurti darbo vietų, nebūtinai netgi eksportuoti ką nors į Lietuvą.
„Bet mes esame jiems maža rinka, jie mato mus kaip patogų tiltą į tolimesnes valstybes. Mes pozicionuojame save kaip trampliną. Mes esame labai patogūs įeiti į tolesnes rinkas. Mes esame maži, jiems didelių investicijų kontekste nesame patogūs, mes jiems patogūs kaip tarpininkai. Per patentinį veiksnį pritraukiame Kinijos investuotojų dėmesį. Nauda, kad mes atkreipiame dėmesį. Jie yra inovatoriai, jie mato mus. Mes didiname tikimybę, kad čia gali atsirasti investicijos iš inovacinio verslo pusės“, – aiškino A.Želvys.
Bendras nacionalinių patentų paraiškų skaičius pernai smuko beveik 17 proc. Daugiausia kritimą lėmė mažesnis Lietuvos vietinių pareiškėjų skaičius dėl mažesnės tam skirtos Europos Sąjungos paramos.
Nacionalinių prekės ženklų paraiškų skaičius pernai augo žymiai – 8,4 proc. iki 2887. Tą, A.Želvio teigimu, lėmė atsigavęs Lietuvos ūkis.
„Ekonomikos situacija buvo nebloga, tai atsiliepia mūsų rodikliams. Skirtingai nei patentai, prekių ženklai greičiau reaguoja į rinką. Jeigu komercinis aktyvumas didesnis, ir prekių ženklų skaičius auga. O patentai jau yra tyrimai, mokslinė veikla“, – kalbėjo A.Želvys.
