Šis žingsnis dar labiau paaštrino kelis mėnesius trunkantį Pekino ir Tokijo ginčą.
„Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą bei interesus ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant ginklų neplatinimą, Kinija nusprendė įtraukti į eksporto kontrolės sąrašą 20 Japonijos subjektų (...), kurie prisidėjo stiprinant Japonijos karinius pajėgumus“, – teigiama kinų ministerijos pranešime.
Tokijas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos paskelbti nauji eksporto apribojimai yra „nepriimtini ir keliantys didelį apgailestavimą“.
„Mūsų vyriausybė pateikė griežtą protestą ir pareikalavo, kad priemonės būtų panaikintos. Dabar atidžiai išnagrinėsime šių priemonių pasekmes ir imsimės reikiamų veiksmų“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Minoru Kihara.
Šalių santykiai pašlijo lapkritį, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi užsiminė, kad Tokijas gali reaguoti karinėmis priemonėmis į išpuolį prieš Taivaną – savarankiškai valdomą salą, kurią Pekinas yra pažadėjęs prireikus perimti jėga.
Kinijos pareigūnai dar vasarį padidino spaudimą, įvesdami eksporto apribojimus dešimtims Japonijos įmonių, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Tokijo karinės galios stiprinimo.
Pirmadienį į eksporto juodąjį sąrašą įtraukti 20 subjektų apima įvairias specializuotas dukterines įmones ir technologijų bendroves, tiekiančias komponentus bei teikiančias inžinerinę paramą Japonijos gynybos sektoriui.
Tarp jų yra Nacionalinis gynybos studijų institutas ir „Mitsubishi Electric Defense and Space Technologies Corporation“, nurodoma pranešime.
Kinija yra didžiausia pasaulyje retųjų žemių metalų gamintoja ir perdirbėja, o jie yra itin svarbūs įvairiems aukštųjų technologijų gaminiams, įskaitant elektromobilius, išmaniuosius telefonus, raketų valdymo sistemas ir lazerius.
Japonija „toliau nuklysta neteisingu keliu, stiprindama savo pastangas kurti „naujos formos militarizmą“, atskirame pareiškime dėl naujausių priemonių nurodė neįvardytas Kinijos prekybos ministerijos atstovas.
„Kinijos žingsnis yra visiškai pagrįstas, racionalus ir teisėtas“, – teigiama jame, priduriant, kad šis sprendimas „neturi įtakos įprastiems ekonominiams ir prekybiniams mainams tarp Kinijos ir Japonijos“.
