„Nuo 2008-ųjų krizės pagrindiniu Kinijos įmonių finansavimo šaltiniu tapo pardavimai su atidėtu mokėjimu. 2011 m. šį metodą taikančių įmonių skaičiaus dalis išaugo net iki 90%, palyginti su 65% prieš ketverius metus. Šį reiškinį galima paaiškinti noru susidoroti su konkurencija (šią priežastį nurodė 53% apklausoje dalyvavusių įmonių) ir didesniu pasitikėjimu verslo partneriais (23,5% respondentų). Įmonių, kurios dėl jų klientų patiriamo grynųjų lėšų trūkumo yra priverstos siūlyti atsiskaitymus naudojantis kreditu, dalis 2011 m. sumažėjo iki 17%, palyginti su 25% įmonių 2010 m.“, – teigia „Coface Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Mantvydas Štareika.
Nors pardavimai numatant atidėtą apmokėjimą vis labiau populiarėja, kreditavimo laikotarpis 2011 m. sutrumpėjo. Beveik 75% sandorių yra sudaromi 60-iai dienų (ir trumpesniam periodui), taip sumažinant riziką, o kreditavimas 90-čiai dienų (ir ilgesniam periodui) pasitaiko vis rečiau ir dažniausiai yra skirtas vienkartiniams sandoriams.
Viena iš logiškų augančių pardavimų su atidėtu mokėjimu pasekmių yra ta, kad Kinijos bendrovės dažniau nukenčia nuo vietinių pirkėjų delsimo atsiskaityti. 2011 m. su tuo susidūrė 79% įmonių, palyginti su 67,4% 2010 m. Vis dėlto reikia pastebėti, kad 2008 m. daugiau nei 90% įmonių susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais.
Daugelyje sektorių laikotarpis, kai delsiama atsiskaityti, trumpėja
Kita vertus, laikotarpis, kai delsiama atsiskaityti trumpėja. Tik 10% atvejų atsiskaitymas vėlavo daugiau nei 90 dienų. Praėjus atsiskaitymo terminui, 36,5% sąskaitų yra apmokamos per 30 dienų. Šis rodiklis nuo 2008 m. nuolat gerėja.
Kaip ir praėjusiais metais, pagrindinė delsimų atsiskaityti priežastis, kurią nurodė 63% įmonių, yra sunki klientų finansinė padėtis, kurią lemia įvairių faktorių derinys: apyvartinių lėšų stoka, konkurencija bei išorinio finansavimo trūkumas.
Vienas iš rizikingiausių sektorių, kuriame delsiama atsiskaityti, – statybos ir statybinių medžiagų sektorius. Prognozuojama, jog nekilnojamojo turto rinka 2012 m. turėtų ženkliai susitraukti, turint omenyje tai, kad valdžia nesiima švelninti gyvenamųjų namų rinkoje galiojančių griežtų apribojimų. Vienintelė statybų sektoriaus viltis 2012 m. – padidėjusios investicijos į fabrikų, gamyklų statybas. Tačiau neseniai paskelbtas žemas verslo pasitikėjimo indeksas (PMI) rodo, kad investavimui nepalankus klimatas išliks ir artimiausiu metu. 2011 m. Kinijos investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą rodiklis sumažėjo 0,7 proc. iki 24,5 proc., „Coface“ analitikai prognozuoja, kad 2012 m. šis rodiklis nukris iki 18 proc.
Kiti sektoriai, pasižymintys didele rizika, yra: geležies ir plieno, baldų, tekstilės, rūbų, odos sektoriai, krovinių gabenimas jūra ir laivų statyba, taip pat saulės bei vėjo energetika ir LED technologijų sektoriai.
Baldų, tekstilės, rūbų ir odos sektoriuose dominuoja į eksportą orientuotos įmonės, kurios yra imlios darbo jėgai. Jos susiduria su nedidele paklausa iš ES ir JAV, Juanio vertės pakilimu, žaliavų kainų nepastovumu, didėjančiais darbo jėgos kaštais ir dėl sugriežtintos monetarinės politikos ribotomis kreditavimo galimybėmis. Ekspertai pažymi, kad Kinijos tiekėjai, siūlantys gerai žinomų vietos ar pasaulio prekės ženklų produkciją, turėtų susidurti su mažesne verslo rizika. Taip pat prognozuojama, jog 2012 m. turėtų didėti įmonių, siūlančių rinkoje žinomų gamintojų prekes besilaukiančioms moterims ir vaikams, pardavimų apimtys.
Lietuviai siekia aktyviau valdyti prekinių kreditų riziką Kinijoje
Pasak M. Štareikos, mokėjimo disciplina – vienas iš svarbiausių stabilaus verslo vystymosi kriterijų. Tai įgyja dar didesnę svarbą, kai kalba eina apie tokią tolimą Lietuvai šalį kaip Kinija, kur skolų išieškojimo procesas yra brangus ir ilgai trunkantis. „Siekiant išvengti tokios situacijos, įmonės, prieš pradėdamos darbą su verslo partneriais Kinijoje, turėtų tinkamai įvertinti riziką bei kruopščiai išnagrinėti įmonės kreditingumo duomenis ir nuolatos atnaujinti šią informaciją“, – sako Mantvydas Štareika.
„Coface“ rizikos analitikai pastebi gana palankų informacijos apie Kinijos įmones prieinamumą ir aukštą jos kokybę. „Coface“ nuolat palaiko kredito limitus šios valstybės įmonėms, rinkdami informaciją apie jas, vertindami jų finansinę būklę, atsižvelgiant į verslo aplinką bei šalies ekonominę situaciją, todėl didesnių nesklandumų pavyksta išvengti. „Pastebime, jog Lietuvos kompanijos vis daugiau savo produkcijos eksportuoja į Kiniją ir gana aktyviai ieško kylančios prekinių kreditų rizikos valdymo būdų. Įvertinus šalies rinkos tendencijas, atsiskaitymų specifiką bei verslo riziką, galima sėkmingai bendradarbiauti su vietinėmis įmonėmis ir išvengti galimų nesklandumų“, – teigia M. Štareika.
2011 m. spalio-gruodžio mėnesiais verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analitikai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 1300 Kinijos įmonių, veikiančių įvairiuose sektoriuose ir turinčių skirtingus teisinius statusus, siekiant išsiaiškinti kinų kompanijų mokėjimo discipliną ir rinkos tendencijas.
