– Kinijoje buvai su premjero delegacija. Pirma stotelė – Honkongas, koks jis?
– Tai įdomus miestas, kuriame gyvena 30–50 lietuvių bendruomenė – jauni, verslūs, veržlūs žmonės. Jie Japoniją apibūdina džiunglėmis džiunglėse – miesto džiunglės tikrose džiunglėse. Taip pat tai vienas moderniausių mano matytų miestų: puikus oro uostas, gražios mašinos, blizgantys daugiaaukščiai, dangoraižiai.
Honkongas iki 1997 m. priklausė Jungtinei Karalystei, todėl tai yra kitokia Kinijos dalis – ji turi autonomiją, viena iš valstybinių kalbų yra anglų. Taip pat egzistuoja Honkongo doleris, kuris yra plastikinis, nesiglamžo.
Kęstutis Glaveckas pasakojo, kad kai kūrė Lietuvos biržą, ėmė pavyzdį iš Honkongo biržos, nes ji – viena didžiausių Azijoje. Vieni sako, kad antra pagal dydį po Tokijo, kiti – kad konkuruoja su Šanchajumi.
– Honkongas tikriausiai smarkiai skiriasi nuo visos Kinijos. jūs keliavote ir po ją?
– Iš Honkongo atvykau į pačią piečiausią Kinijos dalį Boao, kur vyko to paties vardo verslo forumas. Kelių Azijos valstybių buvę premjerai nusprendė sukurti kažką panašaus į Davosą. Į Boao forumą suvažiuoja svarbiausių Azijos verslo kompanijų vadovai, valstybių lyderiai ir kalbasi apie tai, kaip skatinti ekonomiką ir kartu siekti bendrų tikslų.
Honkonge mus lydėjo policija, buvo uždaromos tik tos gatvės, kurios trukdė važiuoti kortežui. Kai važiavome į Boao iš oro uosto, kelias buvo visiškai uždarytas, eismas nevyko jokia kryptimi, važiavo tik premjero A.Butkevičiaus kortežas.
Boao visiškai saugomas, niekur negalima patekti. Visa delegacija gavo leidimus vaikščioti, o žurnalistus atskyrė, jie negavo leidimų. Negalėjome net patekti į savo viešbutį.
– O kodėl taikomas toks didelis saugumas?
– Boao forume dalyvavo ir Kinijos premjeras. Tiesa, galiausiai mums pavyko gauti leidimus vaikščioti [po teritoriją – LRT.lt]. Man buvo paskirtas žmogus, kuris ėjo iš paskos.
Kelių Azijos valstybių buvę premjerai nusprendė sukurti kažką panašaus į Davosą.
– Ar turėjote ir daugiau nesusipratimų?
– Ne, daugiau nesusipratimų nebuvo. Pastebėjome, kad Kinijoje žmonės yra kitokie. Vakaruose mus visus skatina imtis iniciatyvos, lavinti vaizduotę. Ten žmogus tarsi varžtelis, atsakingas tik už tam tikrą dalyką.
– Kiek žinau, kalbėjaisi su vienu turtingiausių pasaulio žmonių, kuris nebijo prisiimti atsakomybės?
– Taip, Boao forumas buvo puiki galimybė pabendrauti su Jacku Ma. Jis būdamas vaikas eidavo į viešbučius, norėdamas klausytis ir išmokti anglų kalbos. Vėliau tapo anglų kalbos mokytoju. JAV pirmą kartą pamatė internetą. Pasakojama, kad jis įvedė į internetinę paiešką žodį „alus“ ir labai nustebo, kad nebuvo parašyta, jog Kinijoje buvo alaus ar internetas. Grįžęs jis įsteigė bendrovę „Alibaba group“ ir šiuo metu J.Ma yra vienas turtingiausių Kinijos žmonių.
Iš pradžių man pasakė, kad J.Ma labai užimtas žmogus, tačiau man pavyko jį pakalbinti, jis mielai atsakė į kelis mano klausimus. Klausiau, kokia jo sėkmės paslaptis. Jis atsakė labai paprastai: „darbas, darbas, darbas ir vizija“. Kai paklausiau, kodėl jis domisi tokia maža šalimi kaip Lietuva, jis sakė, kad čia gyvena sąžiningi žmonės ir taip yra ne visur.
– Kaip į lietuvius žiūrima Kinijoje?
– Jie nežino Lietuvos. Esame labai maži ir nepažįstami. Ambasados darbuotojai sakė, kad dažnai tenka aiškinti net ne apie Lietuvą – kinai nieko nežino ir apie Skandinaviją.
Taip pat įdomu, kad Kinijoje verslas kuriamas visaip kitaip nei Vakaruose, viskas prasideda nuo valstybės vadovų.
