Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kinijos informacija pirkėjų neišgąsdino – jie grįžta į akcijų rinkas

Akcijų birža
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Akcijų birža
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienį Azijos akcijų rinka sužaliavo (09:00 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,55 proc., Honkongo HANG SENG +1,42 proc., Kinijos CSI 300 +2,99 proc.), antradienį „Biržos“ laikmatyje rašo SEB banko analitikai.

Antradienio rytą paskelbta, kad Kinijos ekonomika 2015 m. augo 6,9 proc. – 0,4 proc. punkto lėčiau negu 2014 m. ir lėčiausiai nuo pat 1990-ųjų, tačiau atitiko oficialiai planuotą lygį (arti 7 proc.).

Nuo prognozių kiek atsiliko ir gruodžio mėnesio pramonės produkcijos (5,9 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai), mažmeninės prekybos (11,1 proc.) bei investicijų į pagrindinio kapitalo formavimą (10 proc. 2015 m.) duomenys. Investuotojų optimizmą šįryt lemia papildomo Azijos milžinės ekonomikos skatinimo (pavyzdžiui, toliau mažinant bazinę palūkanų normą ar privalomųjų atsargų normą) lūkesčiai.

Kita vertus, informacija apie praėjusiais metais 2,5 proc. – iki 10,32 mln. barelių per dieną ūgtelėjusią Kinijos paklausą žaliavinei naftai kilstelėjo juodojo aukso kainą („Brent“ rūšies nafta antradienio rytą +2,8 proc. – iki 29,4 JAV dolerio už barelį).

Šoktelėjo ir „Bloomberg“ naujienų agentūros skelbiamas 22 pagrindinių biržose prekiaujamų žaliavų kainas įvertinantis indeksas „Commodity Index“ (+0,90 proc.). Kylančios ateities sandorių vertės žada, kad pagrindiniai Europos akcijų indeksai atsities (+1,7-1,9 proc.) pirmą kartą per pastarąsias keturias dienas.

Iki Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio ketvirtadienį dar sulauksime makroekonominės informacijos iš euro zonos. Prognozuojama, kad kainos regione gruodį nekito, o metinė infliacija siekė 0,2 procento. Manoma, kad ZEW tyrimų instituto apskaičiuojamas didžiausios regiono ekonomikos Vokietijos verslo lūkesčių rodiklis sausį kiek suprastėjo (53,1 punkto, palyginti su 55 punktais gruodį).  

Geresnės nuotaikos į prekybą turėtų sugrįžti ir investuotojai kitapus Atlanto (ateities sandorių vertė kyla 1,3 proc.). Nuo metų pradžios pagrindinių JAV akcijų indeksų kryptį atkartojusi ir žemyn smukusi iždo obligacijų pajamingumo kreivė kilstelėjo (10 m. trukmės obligacijų šįryt siekia 2,0749 proc.). Japonijos jena ir euras susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu (šįryt USD/JPY +0,50 proc. – iki 117,94, EUR/USD -0,19 proc. – iki 1,0871).

Baltijos šalių biržose dominavo pardavėjai (OMXV -0,89 proc., OMXR -1,19 proc., OMXT -0,08 procento). Baltijos Oficialiajame prekybos sąraše net 20 akcijų kaina smuko ir tik 2 padidėjo. Kaip jau tapo įprasta, esant bendrovių naujienų štiliui, aktyviausiai prekiauta likvidžiausių Estijos bendrovių akcijomis – 40 proc. visos apyvartos atsiriekė „Tallink Grupp“ (+0,36 proc.). Investuotojai taip pat domėjosi „Olympic Entertainment Group“ (0,00 proc.), „Merko Ehitus“ (-1,14 proc.), „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (0,00 proc.) akcijomis.

Vilniaus biržoje pardavėjai dar labiau nusmukdė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (-1,15 proc.) akcijų kainą. Nors bendrovės akcijų pirkėjų netrūksta, pastarosiomis dienomis būtent pardavėjai formuoja kainos kitimo kryptį. Pagal pirmadienio bendrovės akcijų kainą (0,860 euro) jos kapitalizacija susilygino iki prieš sujungimą buvusia „Lietuvos dujų“ ir LESTO akcijų kapitalizacijos suma, t.y. visas praėjusios savaitės prieaugis sunyko. TEO LT (-1,19 proc.) akcijų kaina vėl smuktelėjo žemiau psichologiškai svarbios 1 euro ribos.

Nors „Omnitel“ įsigijimas už 220 mln. eurų iš „TeliaSonera“ ilgojoje perspektyvoje atrodo kaip strategiškai naudingas žingsnis, trumpuoju laikotarpiu tai gali turėti reikšmingos įtakos bendrovės mokamų dividendų dydžiui. Būtent stabili dividendų mokėjimo politika iki šiol buvo viena iš pagrindinių priežasčių, palaikiusių bendrovės akcijų kainą, ne! paisant besitraukiančių pajamų ir mažėjančio pelno. Artimiausiomis dienomis TEO kaina gali dar šiek tiek sumažėti, o tendencija pasikeistų nebent paskelbus metinius rezultatus – šie turėtų pasirodyti sausio 29 dieną.

Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 8,8 metų terminui pasiskolino 8 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 14,85 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 1,86 karto. 2014 metų lapkričio mėnesį išleista emisija buvo papildyta septintą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 110 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 1,416 proc., taigi buvo 0,075 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis praėjusių metų lapkričio 16 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką