Vyriausybė siekė kiek įmanoma greičiau sušvelninti suvaržymus, kad pinigų pristigusios verslo įmonės galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais ir tiekėjais.
Ministerija taip pat sumažino apribojimus pinigų pervedimui į užsienį - suma, kurią galima pervesti be išankstinio leidimo, buvo padidinta nuo 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų) iki 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) per dieną.
Didesni pervedimai, atitinkantys „įprastą kliento verslo veiklą“, bus leidžiami, atskirai išnagrinėjus kiekvieną prašymą ir iš anksto pateikus reikiamus dokumentus.
Šis sprendimas buvo priimtas, kai Kipro lyderiai susitiko Dubline su kolegomis iš kitų euro zonos šalių, siekiant galutinai suderinti sunkiai pakeliamas finansinio gelbėjimo programos sąlygas, kurias vyriausybė turi prisiimti, kad išvengtų valstybės bankroto artimiausiomis dienomis.
Vyriausybės atstovas Christas Stilianidis (Christos Stylianides) ketvirtadienį pripažino, kad šaliai reikalingos paskolos suma išaugo iki 23 mlrd. eurų (79,4 mlrd. litų), o tarptautiniai skolintojai tikisi, kad Kipras sukrapštys trūkstamus 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) iš savų šaltinių.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad restruktūrizuojamo didžiausios šalyje finansų institucijos - Kipro banko (Bank of Cyprus, BoC) klientai, turintys didesnius nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėlius, gali netekti iki 60 proc. banke laikomų lėšų. Dabar šis skaičius gali dar labiau padidėti.
Tuo tarpu antrojo didžiausio banko „Laiki“ klientams gali tekti ne vienerius metus laukti, kol atgaus bent dalį didesnių nei 100 tūkst. eurų indėlių.
Šis precedento euro zonoje neturintis indėlių „apkarpymas“ privertė vyriausybę beveik dviem savaitėms uždaryti visus Kipro bankus ir taikyti drakoniškus suvaržymus kapitalo judėjimui, kai jie buvo vėl atidaryti.
Salai jau anksčiau grėsė ilgi griežto taupymo ir gilios recesijos metai, o Nikosijai gali tekti imtis papildomų skaudžių priemonių, kad padengtų išaugusią finansinio gelbėjimo programos sąskaitą.
Vyriausybė tikisi papildomai sukrapštyti 400 mln. eurų (1,4 mlrd. litų), pardavusi dalį savo aukso atsargų, o dar 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) - padidinus mokesčius verslui. Taip pat tikimasi gauti pajamų privatizuojant dalį valstybinių įmonių bei restruktūrizavus skolas Kipro investuotojams, įskaitant 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolą, suteiktą Rusijos 2011 metais.
