Aštuonerius metus Kipre gyvenantis Vidas Banys buvo tiesiogiai paliestas bankų veiklos sustabdymo – pats turėjo sąskaitą labiausiai nukentėjusiame „Laiki“ (Liaudies) banke, kurį nuspręsta restruktūrizuoti. Pirmadienį iki 120 eurų per dieną apribojus išimamų pinigų sumą, vaikinas pritrūko pinigų sumokėti sąskaitoms ir mokesčiams, todėl pagalbos prašė ir Lietuvoje gyvenančių tėvų – šie pinigus Kipro sostinėje Nikosijoje gyvenančiam V.Baniui pervedė į banko sąskaitą.
Vis dėlto V.Banys teigia į ateitį žiūrintis ramiai – tiki, kad laikinas nerimas dėl banke užšaldytų sąskaitų ilgainiui praeis. Panašiai į situaciją esą žvelgia ir kiti Kipre gyvenantys mūsų tautiečiai: „Manau, kad tie, kas Kipre neturi didelių santaupų, neturėtų stipriai nukentėti. Vienintelis dalykas, kaip lietuvius gali paveikti krizė – jie gali prarasti vėliau gautą atlyginimą arba prarasti darbą.“
Tuo metu pietietiško temperamento kipriečiams situacija kelia nerimą.
„Vietiniai šią situaciją mato žymiai blogiau ir sunkiau negu išeiviai. Aš turiu namus ir tėvus Lietuvoje ir bet kada galiu ten grįžti. O čia yra jų šalis, jie čia gimę ir užaugę“, – kalbėjo V.Banys.
„Vietiniai šią situaciją vertina daug blogiau negu mes. Aš turiu namus ir tėvus Lietuvoje ir bet kada galiu ten grįžti. O čia yra jų šalis, jie čia gimę ir užaugę. Įsivaizduokite, vieną dieną nubundate ir sužinote, kad naujasis neseniai išrinktas jūsų šalies prezidentas vagia jūsų pinigus, pasiteisindamas tuo, kad nori įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus – tai tas pats, tarsi spjauti kam norsį veidą“ – Kipro graikų požiūrį į bankų krizę apibūdino V.Banys.
Sezoniniai darbininkai krizės nemato
Penkerius metus Kipre gyvenantį verslininką Saulių bankų krizė palietė sunkiau. Sauliui greičiausiai teks uždaryti prieš metus atidarytą kavinę ir grįžti atgal į Lietuvą.
„Prieš pradėdamas verslą gerai ištyriau rinką, atidariau amerikietiško stiliaus kavinę, pardavinėjome kavą išsinešti ir kavos pupeles, taip pat arbatą ir šokoladą. Sekėsi sunkiai, todėl bandome sudėti ginklus, kol dar nevėlu“, – aiškino jis.
Lietuviams, kurie atvažiavę į Kiprą dirba sezoninius darbus, krizė beveik nejuntama. Į krizę gerokai ramiau reaguoja ir Kipro gyventojai. Pasak Sauliaus, apie krizę Kipre daugiau kalba pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida, o kipriečiai viską priima ramiau – apie tai byloja prie drabužių parduotuvių nutįsusios eilės, pilnos žmonių kavinės ir jaunimo sambūriai mieste.
„Kipras – maža šalis, čia beveik kiekvienas turi pažįstamų, kurie dirba arba anksčiau dirbo bankuose, žmonės jau anksčiau buvo informuoti apie Europos Sąjungos sankcijas ir išsiėmė indėlius. Pinigų prarado nebent tie, kas buvo investavę į patį banką, – pasakojo verslininkas. – Krizės visiškai nesimato, mieste visi geria, valgo. Tik tiek, kad neveikia bankai.“
Aistras kursto mentalitetas
Pasak trejus metus Kipre gyvenančios lietuvės Giedrės Razmantaitės, Kipro kasdienis gyvenimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įprastas, tačiau iš tiesų kipriečiai dėl krizės sunerimę.
„Kavinės ir barai Kipre sausakimši, žmonės kavinėse diskutuoja, nes kavos gėrimas čia labai populiarus. Tačiau tose sausakimšose kavinėse žmonės sudaro neoficialias darbo grupes ir vien tik apie tai diskutuoja. – pasakojo G.Razmantaitė. – Pafose, kur aš gyvenu, „Laiki“ bankas turi daugiau nei trisdešimt skyrių, banko darbuotojai eina į kavines ir aršiai diskutuoja.“
Pati G.Razmantaitė sako, kad Kipro krizė jai netikėta nebuvo. Laivybos bendrovėje dirbanti lietuvė Kipre ketina gyventi ir toliau: „Iš pradžių, kai ėmė grasinti, kad nei parduotuvės, nei degalinės nepriims banko kortelių, tai sukėlė stresą, tačiau dabar jau ramiau. Kadangi seku įvykius ir Lietuvoje, nereaguoju taip jautriai. Lietuvoje ir Airijoje bankai bankrutavo, daug kur panašių problemų buvo. Manau, kad mentaliteto reikalas, kad kipriečiai viską priima taip jautriai“, – sakė pašnekovė.