Sekite 15min Google
Jo teigimu, žmonių pajamos auga skirtingai, todėl nors vieniems kylančią infliaciją atlaikyti lengviau, kiti kainų didėjimą jaučia labiau.
„Patys (vidutinio darbo užmokesčio – BNS) vidurkiai neatliepia visų žmonių situacijos: vienų pajamos auga lėčiau, kitų sparčiau, vieni labiau jaučia kainų pokyčius, kiti galbūt iš viso nejaučia. Dėl to rengiant kitų metų biudžetą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kaip jis atliepia gyventojų pragyvenimo išlaidas“, – Žinių radijui antradienį sakė V.Augustinavičius.
„Gyventojų pragyvenimo išlaidas veikia kainos. Pagrindinės pragyvenimo išlaidos – maistui, komunalinėms paslaugoms, transporto ir kitoms būtiniausioms paslaugoms. Tai jei šios išlaidos dėl infliacijos smarkiai auga, be abejo, yra aibė priemonių, kaip būtų galima tai atliepti“, – teigė Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai.
Jis sakė, kad perkamajai galiai išlaikyti skirtos priemonės turi būti nukreiptos į tikslines gyventojų grupes.
„Pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio ar minimalios algos didinimas atliepia mažiausių pajamų gavėjų lūkesčius. Papildomas pensijų indeksavimas atliepia senjorų situaciją, nemokamas pradinukų maitinimas ar vaiko pinigai yra parama šeimoms“, – kalbėjo V.Augustinavičius.
„Tų priemonių yra tikrai daug. Neabejojame, kad kai bus rengiamas kitų metų biudžetas, didelis dėmesys bus skiriamas tam, kaip jis atliepia gyventojų pragyvenimo išlaidas“, – pabrėžė patarėjas.
Kaip rašė BNS, naujoji Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė savo programoje žada „pažaboti kainų poveikį“ sparčiau didinant gyventojų pajamas. Numatomas nemokamas pradinukų maitinimas visose mokyklose, didesnis neformaliojo švietimo krepšelis bei parama pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms.
Savo ruožtu Valstybės kontrolė gegužę pranešė, kad nuo 2026-ųjų Lietuvai gali būti sunkiau laikytis Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių.
Anot kontrolierių, atsižvelgus į įprastus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2029 metais – viršyti šią ribą.
Valstybės kontrolė taip pat prognozuoja, kad 2026–2029 metais valdžios skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. BVP, o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
