Kitų metų biudžete numatomas 10 proc. pajamų, surenkamų iš mokesčių, prieaugis. Tikimasi, kad biudžeto deficitas nebebus aukštesnis nei Mastrichto kriterijuose numatyti 3 proc.
„Tendencijos yra geros. Kitų metų biudžeto pajamos auga pakankamai nemažai – 10 proc., tai yra didelis augimas, tačiau dėl mūsų praeities dalykų, taip pat dėl gana didelio skolinimosi, kartu auga ir mažai produktyvios išlaidos, tokios kaip skolos aptarnavimas. (...) Deja, ekonomikos augimas negali išlaižyti skirtumo tarp pajamų ir išlaidų“, – po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio trečiadienį sakė ministrė.
Pasak jos, didesnės biudžeto pajamos kitąmet bus skiriamos tik sumažintų pensijų atstatymui į 2009 metų lygį.
„Jeigu valstybė apsisprendžia, kad kitais metais bus grąžinamos pensijos, tai didinimas kitose srityse bus labai apribotas“, – įsitikinusi ministrė.
Pasak jos, pensijų atkūrimas – nėra tas populistinis žingsnis, kurio imamasi būtent dėl artėjančių Seimo rinkimų. Finansų ministrė įsitikinusi, kad atkurti pensijas reikia kuo anksčiau tam, kad skola pensininkams nenusikeltų kitoms Vyriausybėms.
„Nors kai kas pensijų atstatyme mato popso žanrą, mano požiūris į tai yra truputėlį kitoks. Atsižvelgiant į tai, ką išaiškino KT praėjusių metų pavasarį, to sumažinimo pratęsimas sukaupia problemą ateičiai ir kitoms Vyriausybėms, kurioms reikės daugiau kompensuoti to, kas buvo sumažinta. (...) Neverta kaupti tos problemos ir ją perkelti į ateitį. Juo labiau kad tai nėra ta sritis, kurioje galima įgyvendinti struktūrinius pakeitimus. Negali struktūriškai pertvarkyti esamų pensininkų skaičiaus“, – aiškino I.Šimonytė.
Finansų ministrė – ne mama
Tuo tarpu biudžetininkams algų grąžinti į ankstesnį lygį ministrė nerekomenduotų, nes, pasak jos, geriems darbuotojams ir dabar galima mokėti didesnes algas, mažinant absoliutų darbuotojų valstybinėse institucijose skaičių. Visiškas algų grąžinimas į prieškrizinį lygį, ministerijos skaičiavimais, atsieitų 1 mlrd. litų.
Atrodo, finansų ministras turėtų būti kaip mama, pas kurią atbėgdavai paprašyti 5 litų ar 5 rublių, – kalbėjo I.Šimonytė. Taip pat I.Šimonytė skeptiškai žiūrėtų ir į vaiko pinigų mokėjimą neatsižvelgiant į tėvų pajamas. Ministrės teigimu, tam tektų pasiskolinti mažiausiai 340 mln. litų.
Finansų ministrė mano, kad tokių populistinių siūlymų didinti biudžeto išlaidas šiemet bus sulaukta mažiau nei svarstant biudžetą prieš 2007-ųjų rinkimus.
„2007-ieji, ne ekspertų akimis žiūrint, buvo visiško žydėjimo metai ir atrodė, kad kiti metais bus dar didesnio žydėjimo metai. Savisaugos neturėjimas lėmė daugelį sprendimų. Dabar mes labai sunkiai išsikrapštėmė iš gana didelės duobės ir situacija stabilizavosi. (...) Tas nudilginimas turėtų veikti kaip natūrali apsauga nuo įvairių nepamatuotų sprendimų“, – mano ministrė.
Kita vertus, ji pripažino, kad visos valstybinės institucijos, kaip ir kasmet taip ir šiemet, prašo daugiau pinigų.
„Keista situacija yra šiuo klausimu. Atrodo, kad finansų ministras turėtų būti kaip mama, pas kurią atbėgdavoms paprašyti 5 litų ar 5 rublių, kai buvom vaikai. Ir mama klausdavo, kam tau reikia, ką tu veiksi, o paskui duodavo 2 litus ir pasiųsdavo, ir ne visada dar duodavo. (...) Institucijos savo finansinius planus teikia tradiciškai: norai visada yra didesni už 2011 m. galimybes. Gal kukliau didesni, bet didesni“, – komiteto posėdyje sakė I.Šimonytė.
Tačiau, ministrės teigimu, didesnius asignavimus gaus tik tos minsiterijos, kurios bus atsakingos už pasirengimą pirmininkauti ES 2013-aisiais. Tuo tarpu kitoms teks ieškoti iš ko sutaupyti prioritetinėms sritims, kurias būtinai nori stiprinti.
