Sekite 15min Google
Kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų – jos augs 5,6 proc., arba 1 mlrd. eurų. Tuo metu išlaidos 2027 metais sudarys 27,9 mlrd. eurų – jos didės 1,3 proc. arba 363 mln. eurų.
Atskaičius Europos Sąjungos (ES) ir kitas tarptautines finansinės paramos lėšas atitinkamai skaičiai sieks 18,9 mlrd. ir 24,7 mlrd. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys pristatydamas kitų metų biudžeto projektą teigė, kad didžiausią dalį valstybės pajamų sudarys PVM pajamos – 8,3 mlrd. eurų. „Todėl vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – teigė ministras.
2027-ųjų metų biudžeto projekto pristatymą Vyriausybei žiūrėkite čia:
Antrasis pagal dydį valstybės pajamų šaltinis – Gyventojų pajamų mokestis (4,4 mlrd. eurų arba 19,7 proc.).
„Nuo 2027 metų bus juntamas 2025 metų priimtų mokestinių pakeitimų poveikis – didesnis pajamų mokesčio progresyvumas, priklausantis nuo bendro asmens pajamų lygio. Dėl to fiskalinis poveikis bus plius 206 mln. eurų“, – Vyriausybės posėdžio metu penktadienį sakė finansų ministras.
Biudžeto šaltinius sudaro ne tik pajamos iš mokesčių, bet ir kiti šaltiniai. ES ir kita finansinė parama sudarys 3,2 mlrd. eurų, arba 14,5 proc. Pajamos iš akcizų, numanoma, sudarys 2,56 mlrd. eurų, arba 11,6 proc.
Ministras akcentavo, kad valstybės biudžeto išlaidos be ES ir RRF paskolos lėšų, atėmus išlaidų augimą, skirtą kitiems – „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) , savivaldybių – biudžetams sudarys 877,5 mln. eurų.
Vyriausybė penktadienį pritarė 2027-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) projektams – jie keliaus į Seimą.
Valdžios sektoriaus deficitas – 3,8 proc. BVP
Valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais sudarys 3,8 proc. BVP ir viršys 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų, kurio laikytis reikalauja Europos Komisija. Vis dėlto į šį skaičių neįskaičiuoti avansai, sumokėti už karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimą – ši suma bus įskaičiuota, kai karinė technika pasieks šalį. Minėtas išlaidas įskaičiavus, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP.
„Trumpai – valdžios sektoriaus balansas visu vidutiniu laikotarpiu išlieka neigiamas“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, 2028 m. valdžios sektoriaus balansas sudarys 4,6 proc. BVP, 2029-aisiais prognozuojamas 3,9 proc. BVP lygis. Įskaičiavus karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo išlaidas atitinkamai deficitas, manoma, sudarys 4,7 proc. BVP ir 3,9 proc. BVP.
„Prisiimti biudžeto įsipareigojimai auga greičiau nei biudžeto pajamos iš ekonomikos, kas lemia neigiamą biudžeto balansą, didėjančią valdžios sektoriaus skolą“, – teigė ministras.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola padidės nuo 43,8 iki 48,2 proc. BVP. 2028 metais prognozuojamas 50,7 proc. BVP lygis, o 2029 metais – 54,3 proc. BVP.
„Skolos projekcijai įvertinamas ir poreikis skolintis lėšų, reikalingų karinei įrangai, ginklams ir atsargoms įsigyti“, – kalbėjo T.Valys.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos aptarnavimas kitąmet kainuos apie 1,3 mlrd. eurų kaupimo principu, vertinant pagal susidariusias išlaidas, arba 1,1 mlrd. eurų pinigų principu, išlaidas apskaičiuojant pagal faktiškai atliekamus mokėjimus.
Gynybai – 5 proc. BVP
Šalies gynybai ir saugumui numatyta skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos, kuriam papildomai numatyta 60 mln. eurų 2026 m. likutis.
Palyginti su šiemet skirtu finansavimu, KAM lėšos kitąmet didės 34,8 mln. eurų.
Augs pensijos, biudžetininkų algos
Ypatingą dėmesį ketinama skirti socialiniam žmonių saugumui, kuriam kitąmet papildomai numatoma skirti beveik 1,8 mlrd. eurų.
Iš šios sumos 450,2 mln. eurų planuojama skirti dirbančiųjų pajamoms.
Papildomai kitų metų biudžete skiriama lėšų mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių (245,1 mln. eurų), statutinių pareigūnų ir aplinkos apsaugos pareigūnų (45,3 mln. eurų), kultūros įstaigų ir meno darbuotojų (21,8 mln. eurų) bei teisėjų padėjėjų ir sekretorių (3,2 mln. eurų) algoms.
Tuo metu kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algos dėl 2,5 proc. bazinio dydžio didinimo numatoma 71,1 mln. eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet, palyginti su šių metų duomenimis, visiems jiems algos augs apie 7,5 proc., išskyrus teisėjų padėjėjus ir sekretorius, kurių darbo užmokestis, manoma, augs 5,7 proc.
Mokytojų atlyginimai į rankas augs nuo 92 iki 130 eurų, mokslo darbuotojų – nuo 132 iki 152 eurų, trenerių– 125 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais, statutinių pareigūnų ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais.
Minimalią mėnesinę algą (MMA) ateinančiais metais siūloma didinti 8 proc., nuo 1153 iki 1245 eurų (neatskaičius mokesčių). Finansų ministerija skaičiuoja, kad gaunantys minimalią algą uždirbs 55,66 euro daugiau (į rankas).
Didės įvairios išmokos
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 685 mln. eurų – 7,3 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2026 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos – 523,7 mln. eurų, arba 6,8 proc. (33,3 mln. eurų) daugiau, nedarbo draudimo – 612,1 mln. eurų – 3,6 proc. (21,4 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 6,7 proc. iki 635 eurų.
Pensijų didinimui – per 715 mln. eurų
Įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš „Sodros“, pensijų didinimui kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų.
Vidutinė senatvės pensija augs 10,4 proc., arba 78 eurų, ir sieks 825 eurus.
Tuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidės 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų kitąmet. Šie pokyčiai, ministerijos duomenimis, palies 659 tūkst. žmonių.
Be to, papildomam socialinių išmokų indeksavimui numatyta skirti 142 mln. eurų, o 304 mln. eurų suma bus skirta papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui.
Finansų ministerija pažymėjo, kad iš pastarosios sumos 172,8 mln. eurų yra numatyta dėl kitąmet įsigaliosiančio reglamentavimo, numatančio įmokos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį padidėjimą.
Šeimos paketui – 150 mln. eurų
Kartu su 2027-ųjų metų valstybės biudžetu teikiamas ir gimstamumo skatinimui bei šeimos gerovei parengtas vadinamasis Šeimos paketas, kuriam numatyta 150 mln. eurų.
Šią sumą numatyta padalyti vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms (61,35 mln. eurų), paramai būstui įsigyti, skiriant papildomą finansavimą esamai paramai ir papildomoms paskatoms regionuose (40 mln. eurų), didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus (25 mln. eurų) ir pradinuko krepšeliui, vienkartinei paramai mokyklinėms prekėms įsigyti (23,65 mln. eurų).
Finansų ministerijos teigimu, vaiko priežiūros ir užimtumo garantijų krepšelį būtų galima naudoti auklės paslaugoms, prailgintos dienos grupėms, stovykloms.
Keliams – 749,3 mln. eurų
Šiemet kelių infrastruktūrai valstybės biudžete skyrus 815,5 mln. eurų, kitąmet finansavimui numatyta skirti 749,3 mln. eurų. Tiesa, Finansų ministerijos duomenimis, nacionalinis finansavimas keliams didėja 47,1 mln. eurų, arba 7,6 proc., tačiau mažėja ES lėšos dėl besibaigiančios perspektyvos.
Iš viso finansavimas numatytas Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) (436 mln. eurų), Valstybiniam kelių fondui (240,7 mln. eurų) ir iš ES finansinės paramos – 72,6 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, pernai Lietuvos keliams buvo skiriama 200 mln. eurų ES lėšų.
