„Norėtume ateityje plėsti savo pajėgumą ir krantinės gali būti tai ribojantis veiksnys. Rengiame savo planus, žiūrime sritis, kuriose gali būti ribojančių veiksnių“, – dar vienos krantinės poreikį aiškino „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Šie argumentai buvo išdėstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje. Šiuo metu „Klaipėdos nafta“ naudojasi dviem uosto krantinėmis, tačiau nurodo, kad atsiradus didesniam krovinių srautui visų tanklaivių negalėtų krauti.
„Žiemą, piko metu, terminalas galėtų krauti apie 1 mln. tonų per mėnesį, bet tada tikrai dviejų krantinių neužteks“, – teigė „Klaipėdos naftos“ technikos direktorius Gediminas Vitkauskas.
Bendrovė nurodė, kad jai užtektų tokios krantinės, prie kurios galėtų švartuotis iki 30 tūkst. tonų talpos laivai. Tačiau Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) savo ruožtu neslėpė, kad ji arba įmonė „Krovinių terminalas“ taip pat siektų tapti naujos krantinės operatore.
„Klaipėdos nafta“ savo plėtros planuose taip pat numato statyti dvipusę estakadą, kuri pajėgumą leistų padidinti dar 1,5 mln. tonų per metus. Dėl šio statinio, kuris galėtų atsieiti iki 80 mln. litų, jau yra kalbama su įmone „Lietuvos geležinkeliai“.
Be to, bendrovė svarsto galimybę įrengti papildomų talpyklų. Įmonė ruošiasi artimiausiu metu nutraukti naftos produktų tiekimo sutartį su įmone „Naftos grupė“. Esą tiesiogiai su Rusijos naftos produktų tiekėju „Somitekno Ltd“ neseniai pasirašyta sutartis dėl vakuuminio gazolio tiekimo užtikrins ne mažesnį kiekį šio krovinio.
