Anot uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, gegužę užfiksuota geriausia krova per 17 pastarųjų mėnesių – 2,58 mln. tonų. Tai 11 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Per penkis šių metų mėnesius krova, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 15,8 proc.
„Matome, kad pradėjo augti būtiniausių prekių, gabenamų konteineriais, apyvarta, o tai leidžia teigti, kad Lietuvoje atsigauna vartojimas. Iki šiol nedrąsiai sakėme, kad ekonomika stabilizuojasi ir pradės augti, o dabar turime patvirtinimą, kad vartojimo prekių apyvarta per uostą auga, tad tvirtiname, kad ekonomika jau sveiksta“, – kalbėjo uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Pasak jo, didesnio krovinių srauto leidžia tikėtis į Baltarusijos infrastruktūrą nukreiptos investicijos. Klaipėdoje ketinama gerinti laivų priėmimo sąlygas, padidinti uosto gramzdą iki 13 metrų, tad krantinėse galės švartuotis didesni laivai, ko ir reikia Baltarusijai, norint jų trąšas transportuoti į Kiniją ir kitais dideliais atstumais.
 |
| Artūras Drungilas |
„Šiuo metu per metus pervežame vidutiniškai 6,6 mln. tonų baltarusiškų krovinių. Manome, kad krovinių kiekis dar išaugs ir turėsime neblogus rezultatus. Tikime, kad bendra uosto krovinių apyvarta šiemet gali sudaryti apie 30 mln. tonų, o tai būtų geriausias rezultatas per visą uosto istoriją“, – sakė A.Drungilas.
Turima signalų iš ekspeditorių, krovos kompanijų, jog šiemet į uostą turėtų atkeliauti daugiau krovinių. Uoste ketinama krauti asfalto granules, tam gauti visi leidimai. Anot direktoriaus, šis krovinys yra sunkus, tad tonažas išaugs vien dėl jo.
Krovos tendencijos
Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto krova išaugo 15,8 proc. Daugiau negu trečdaliu padidėjo biriųjų ir suverstinių krovinių apimtys, taip pat žymiai išaugo generalinių krovinių, iš jų ypač konteinerizuotų ir ro-ro priemonėmis gabenamų krovinių, kurie didžiąja dalimi yra būtiniausios prekės, apimtys.
Tikime, kad bendra uosto krovinių apyvarta šiemet gali sudaryti apie 30 mln. tonų, o tai būtų geriausias rezultatas per visą uosto istoriją, – prognozavo A.Drungilas.
Šiemet Klaipėdos uoste nusistovėjusi tendencija – krovinių gabenimo jūrų keltais augimas (skaičiuojant tiek tonomis, tiek vienetais). Gegužę iš viso buvo perkrauta 376,2 tūkst. tonų ro-ro krovinių, arba net 34,8 proc. daugiau nei pernai gegužės mėnesį. Tai yra didžiausias rodiklis ne tik nuo šių metų pradžios, bet ir nuo 2009 metų.
Iš viso perkrauta 19 669 vnt. ratinės technikos, tai 32,5 proc. viršija praėjusių metų rodiklį. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias nuo praėjusių metų pradžios.
Dar vienas gegužę pasiektas rekordas – naftos produktų krova. Nors, palyginti su praėjusių metų gegužės mėnesiu, šiemet šių krovinių perpilta 10,6 proc. mažiau – iš viso 833,8 tūkst. tonų, nuo šių metų pradžios tai yra didžiausias rodiklis.
Iš viso 2010 m. sausio–gegužės mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 12, 5 mln. tonų jūrinių krovinių.
