Klaipėdos uosto vadovas A.Latakas – apie tai, kodėl lietuviai nekeliauja keltais, investicijas Brazilijoje ir evakuacijos planus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas interviu 15min tvirtino, kad, nepaisant to, jog šalyje neiškilo didelių gamyklų, uostas pastaraisiais metais auga ir iš dalies kompensavo praradimus dėl baltarusiškų trąšų. Visgi nors iki buvusių krovos rekordų dar toloka, A.Latakas teigė, kad uostas plečiasi, o tarp investicinių planų – ir Brazilija, ir žaliojo vandenilio projektai.

2024 metais Klaipėdos uoste krova augo 8 proc. ir pasiekė 35,5 milijono tonų. Vis dėlto iki rekordinės uosto krovos – 48 milijonų tonų 2020 metais, kai visu tempu judėjo baltarusiškos trąšos, dar liko tolimas kelias.

„Matyt, šiaip 50 milijonų tonų mes nesurinksime. Baltijos valstybėse yra apie 90 milijonų tonų krovinio – sudedant Klaipėdos, Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdos uostas šiandien turi 39 proc. viso šio kiekio. Norint labai drastiškai padidinti krovinių kiekį, reikėtų kažkaip prisivilioti tuos krovinius iš šių uostų, bet tie kiekiai galėtų padidėti puse milijono, milijonu. Norint pakelti skaičių iki 50 mln. tonų, turi aplink didėti rinka, pramonė“, – sako A.Latakas, įsitikinęs, kad naujas žaidėjas, turintis didelį krovinį, ar nauja gamykla galėtų įsikurti naujoje, šiuo metu vystomoje 100 hektarų uosto teritorijoje.

Klaipėdos uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos uostas siekia įveiklinti pietinėje dalyje esančią 100 hektarų teritoriją

Tuo tarpu kalbėdamas apie kruiziniais laivais ir keltais keliaujančius keleivius, pagal kurių skaičių Klaipėdos uostas gerokai atsilieka nuo Talino uosto, A.Latakas tvirtino, kad šiame segmente konkuruoti sudėtinga.

„Reikia Klaipėdą turbūt paversti sostine, – juokavo A.Latakas. – Ir padaryti reguliarius keltų reisus iš Klaipėdos į Skandinaviją, bet atstumai yra visiškai kitokie.“ Jo skaičiavimais, kelionė į Skandinavijos šalis užtruktų 15–16 valandų.

Jis taip pat papasakojo apie tai, ar gali atgimti idėja paleisti keltų maršrutus Klaipėda–Stokholmas arba Klaipėda–Gdanskas, kokias problemas išspręs naujai kylanti kruizinių laivų krantinė, apie planuojamas investicijas ir Jurbarke, ir Brazilijoje bei kaip galėtų atrodyti lietuvių evakuacija iš Klaipėdos uosto karinės grėsmės atveju.

Interviu temos

Kuo keičiamos baltarusiškos trąšos ir ko reikia, kad Klaipėdos uostas pasiektų rekordinę krovą, buvusią 2020 metais.
Su Kazachstanu ryšių nenutraukia, nors krova iš šios ir aplinkinių šalių mažėja.
Ar pasikeitus valdžiai nesulaukta signalų, kad požiūris į baltarusiškas trąšas gali pasikeisti?
Talino uoste kruiziniais laivais ir keltais atkeliauja 8 mln. keleivių, Lietuvoje – 381 tūkst. Kaip pasivyti?
Ar gali atgimti svarstytas keltų maršrutas Klaipėda–Stokholmas arba Klaipėda–Gdanskas?
Uosto dalyvavimas vėjo jėgainių projektuose.
Krovinių plukdymas iš Jurbarko į Klaipėdą vidaus vandenimis.
Investicijos Brazilijoje.
Kaip atrodytų evakuacija iš Klaipėdos karinės grėsmės atveju.
Kodėl susidomėta žaliojo vandenilio projektais.