Per pirmus keturis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 13,9 mln. tonų krovinių. Tai yra beveik 8 proc. daugiau nei pernai.
Kaip teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas, išlaikomas krovos tempas, o jį labiausiai spartino auganti konteinerių krova.
Tačiau didėjo ir ro-ro (ratinių transporto priemonių, – aut. past.) krova, naftos produktų krova. Ir, kaip pastebėjo A.Latakas, Lietuvai jau beveik reikėtų didesnio SGD terminalo.
Tačiau kiek mažėjo medienos, žemės ūkio produktų, grūdų krova, dėl mažėjusių statybos apimčių mažėjo ir naudingų iškasenų krova.
Vis dėlto, A.Latako vertinimu, pirmų keturių mėnesių rezultatai rodo pozityvius ženklus ir Lietuvos ekonomikoje.
Klaipėdos uostas vis dar lyderiauja tarp kitų Baltijos šalių uostų. Štai Rygoje krova krito 5 proc., Ventspilyje 24 proc., Liepojoje – 14 proc.
Uosto kompanijos stebi konkurencinę aplinką įdėmiai, taip pat fiksavo ir žinią, kad Latvijos Vyriausybė planuoja gelbėjimosi paketus savo uostams.
„Latvijos Vyriausybė įjungė dotacijos programas, kaip „ištraukti“ savo uostus. Šios programos gali pritraukti lietuviškus krovinius“, – nerimo priežastis paaiškino Laimonas Rimkus, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius.
