Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokia sniego kaina?

Pūga
PAGD nuotr. / Pūga
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Gausiai sningant šalies kelių priežiūrai kasdien tekdavo išleisti po 1-2 mln. litų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos įmonės dirbo ištisą parą, tačiau vairuotojai vis tiek keiksnojo ir orą, ir kelininkus.

Kiekviena žiema lietuvius užklumpa netikėtai. Kiemsargiai užmiršta, kur padėti kastuvai, gausybė automobilių gatvėmis rieda vasarinėmis padangomis, o apie kelininkus nėra jau ir ką kalbėti. Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento kelių infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Narbutas nė nebando biurokratiškai ginti kolegų darbo.

Vyriausias ne tik pareigomis, bet ir amžiumi kelininkas tik nusišypso: „Sezono pradžioje — nėra čia ko ir slėpti — visko būna. Ar mokykloje rugsėjo 1-ąją visi puola mokytis? Pirmas sniegas Lietuvoje labai savitas, ir plikšalos nenuspėjamos. Anksčiau didžiausi temperatūros svyravimai būdavo lapkričio mėnesį, dabar visa žiema tokia. Magistralinių kelių tarnybos nuolat budi. Kai keliuose įrengtų automatinių oro stebėjimo stočių davikliai pradeda siųsti signalus, kad temperatūra nukrito, kelininkai lekia ir barsto“.

Rajonų kelių dalia

V.Narbutas pabrėžia, kad sunkiausia rajono kelių dalia. „Man labiausiai gailia tų 11 tūkst. kilometrų, išsiraizgiusių kelių rajonuose. Pasnigo, apledėjo, o jei temperatūra apie nulį, ant tokio kelio kaip čiuožykloje, nors kelininkai prie autogreiderių prisitvirtina specialias šakes, šiurkština kelią, — pasakoja specialistas. — Operatyviai dirbant galima prisitaikyti prie situacijos, nes daug metų galioja tokia tvarka — krašto keliai valomi nuo 7, magistraliniai nuo 4 ryto, rajonų, tik tada, kai pastarieji nuvalyti. Turi būti tai daroma kitaip, lanksčiau — sutaupytume ir lėšų, ir laiko. Gal kai kuriuos krašto, kurie antrina rajono kelius, verta valyti vėliau. Vietos gyventojams gal bus šiek tiek nepatogu, teks nuvažiuoti ilgesnį kelią, bet sutaupytume daug.“

Išeitis – druska

Vienas druskos automobilis kainuoja 2-3 tūkst.litų. Per metus jos sunaudojama apie 80 tūkst. tonų.

Efektyviausia priemonė keliams, pasak V.Narbuto, paprasčiausia druska — natrio chloridas, nors šiek ir kenkianti aplinkai. Vienu metu kelininkai neturėjo druskos, tad iš Baltarusijos gavo kalio druskos, nors ji labai brangi. Vyresni žmonės dar prisimena, kad keliai būdavo raudonos spalvos.

„Yra išgalvota gal ir kas nors gudresnio, bet druskos veikimo efektas ir kaina geriausiai derinasi, — teigė specialistas. — Kalcio druska naudojama stabilizuoti žvyrkelį. Ji traukia drėgmę iš oro, todėl vasarą keliai nedulka. Žiemą ji netinka.“

Žmonės paprastai piktinasi, kad kelininkai niekada nežino, kad ateis žiema. V.Narbuto nuomone, blogiausia gyvenantiems prie antraeilių krašto kelių. „Jei žmogui reikia važiuoti labai anksti, pavyzdžiui, 5 valandą, o kelininkai juos pradeda valyti ir barstyti tik 7, eismo sąlygos bus blogos, automobilis slidinės. Vairuotojai pyksta ir dėl šalia kelio esančių griovių, vadinamų vandens pralaidų, kad į juos nuslydus nėra kaip išsikapstyti, — pastebi departamento specialistas. — Buvome pasiryžę, kad pagal 2002 -2015 metams numatytą programą tuose vargingiausiuose 11 tūkst. kilometrų barstysime ir valysime bent jau pavojingas vietas. Pinigų daugėjo, bet ir kainos kilo. Tik 2008 metais pinigai lenkė kainų augimą. Šiais metais bus sunku, nors galima dirbti ir turint mažiau pinigų. Yra toks posakis, kad bėdos ir viršininkai daro žmones išradingus...“

Prestižinis ruožas

Lietuvoje yra 10 regioninių kelių priežiūros įmonių. Viena iš jų VĮ „Automagistralė“ prižiūri prestižiniais vadinamas automagistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys. Vienas valdininkas privačiame pokalbyje juokavo: „Maršrutu Vilnius – Kaunas daugiausiai važiuoja valdžios vyrų ir moterų, tad „Automagistralė“ darbuotojai juos labai gerai ir prižiūri“. VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius neneigė, kad svarbiausių šalies kelių priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys. Deja, sumažėjus lėšoms, ruožas Kaunas - Klaipėda nuo 22 iki 4 val. ryto bus prižiūrimas tik minimaliai. Tad esant blogam orui be būtino reikalo tuo metu geriau nevažiuoti. „Siaučiant pūgai kelių barstyti negalime, nes tik dar daugiau priauginsime sniego ir ledo, — sakė kelininkas. — Gaila, kad vairuotojai nekreipia dėmesio į oro sąlygas ir, matydami, juodą kelio dangą, lekia tokiu pačiu greičiu kaip ir vasarą. Dažnai tamsus asfaltas esti padengtas plonu ledo sluoksniu ir labai slidus.“

Uždarys kelius?

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė nuolat sekąs informaciją apie kelių priežiūros būklę Lietuvos regionuose. „Pačiam tenka nemažai važinėti, tad matau, kad kelininkai dirba ir dieną, ir naktį, tačiau vis tiek neišvengiama problemų. Viena iš pagrindinių — būtinybė ištisą parą vykdyti kelių priežiūros ir valymo darbus. Darbo kodekso nuostatos riboja maksimalų darbuotojų darbo laiką, tad sudėtinga sudaryti darbo sutartis ir operatyviai organizuoti darbus, ypač nakties metu. Blogai, jei oro sąlygos ekstremalios, reikia valyti kelius, o darbuotojas turi baigti pamainą ir važiuoti namo.“ Susisiekimo ministro nuomone, reikia būtinai svarstyti šį klausimą ir daryti pakeitimus Darbo kodekse.

Ministras neatmeta galimybės pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, kur ekstremaliomis oro sąlygomis laikinai uždaromi itin pavojingi ir sunkiai pravažiuojami keliai. Pavyzdžiui, Suomijoje ypatingais atvejais nespėjami nuvalyti kelių ruožai būna uždaromi keletui valandų, o eismas nukreipiamas alternatyviais keliais.

Kelionė pėsčiomis

Speiguotą žiemą ne mažiau sunkumų patiria ir miestų gyventojai pėstute ar visuomeniniu transportu keliaujantys į darbą. Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko, šaligatviai turi būti valomi nuo 5 iki 7 val. ryto. Deja, kai smarkiai sninga, kiemsargiai nespėja to padaryti, nors dabar jiems į pagalbą jau skuba ir maži traktoriukai. A.Mikalauskas, pastebi dar vieną blogybę — sniegas pirmiausiai nukasamas ne nuo laiptinių ar kiemų, o nuo šaligatvių, vedančių į autobusų stoteles. Dar viena didelė bėda, trukdanti kelininkams, šalikelėse palikti automobiliai. „Nei sniego valytuvai, nei druskos barstytuvai negali dirbti“, — sakė pašnekovas.

Beje, A.Mikalausko teigimu, savivaldybė gali pagelbėti kiemų aikštelėse laikomų automobilių savininkams. Tereikia susitarti, visas mašinas išvaryti iš kiemo ir iškviesti traktoriuką, kuris išstumdys sniegą, išvalys kiemą. Ši paslauga nieko nekainuos.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką