Dalį jų jie gali susigražinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Tačiau atlikti reikiamus darbus ir pateikti paraišką paramai gauti nepakanka – reikia ir pagal taisykles įvykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.
Užtenka apklausos
KPP lėšomis gali būti finansuojamos tik pagal priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklėse įvardytą tvarką įsigytos prekės, paslaugos ar darbai. Privataus miško savininkas turi vykdyti pirkimus pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Pagal jas pirkimus pareiškėjas gali atlikti dviem būdais – apklausa arba konkursu. Apklausa atliekama, jeigu prekių ar paslaugų vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 tūkst. litų be PVM, o perkamų darbų vertė neviršija 2,5 mln. litų neįskaitant PVM. Įsigyjant prekių, paslaugų ar darbų už daugiau kaip 100 tūkst. be PVM, apklausa turi būti vykdoma raštu. Jei suma mažesnė, užtenka ir žodinės apklausos.
Pirkimą konkurso būdu leidžiama pasirinkti ir nepriklausomai nuo pirkimo vertės, bet konkursai privalo būti organizuojami tada, kai prekių ar paslaugų vertė yra didesnė kaip 500 tūkst. litų, o darbų – didesnė kaip 2,5 mln. litų. Iš tiekėjų gauti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Apie vykdomą konkursą privaloma skelbti visoje Lietuvoje platinamame nacionaliniame šalies dienraštyje.
Perkančiosioms organizacijoms – sudėtingesnės procedūros
Tarp KPP paramos gavėjų yra ir organizacijų, kurios pagal Viešųjų pirkimų įstatymą laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Joms priskiriamos ir miškų urėdijos, valstybinio rezervato ar nacionalinio parko direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės - organizacijos, valdančios valstybinę miško žemę. Šias organizacijas jungia vienas bruožas – didžiąją dalį finansavimo savo veiklai jos gauna iš nacionalinio biudžeto.
Šios organizacijos turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Juo remiantis, pirkimus, kurių suma neviršija iki 100 tūkst. litų prekėms ar paslaugoms įsigyti arba iki 500 tūkst. litų darbams atlikti, gali organizuoti ir paskirtas vienas pirkimo organizatorius. Jei minėtos sumos yra didesnės, organizavimui turi būti sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Pirkimus nebūtinai turi vykdyti pati organizacija – tai atlikti ji gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją.
Kompensuojamos išlaidos įvardytos taisyklėse
Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, paraiškas teikdami pagal pirmąją veiklos sritį, gali pretenduoti į ne didesnę kaip 345 280 litų paramą. Šias lėšas jie gali panaudoti stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projektams parengti, pažeistiems miško plotams atkurti ar miško priešgaisrinėms priemonėms įrengti. Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui reikalingą dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų valdytojai.
Norintys gauti paramą turėtų žinoti, jog pagal minėtas taisykles nefinansuojamos yra išlaidos, nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neišvardytos aukščiau. Nekompensuojamos ir išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, bei nesilaikant taisyklėse nurodytų procedūrų.
 |
