2009 metų valstybės biudžeto įstatymas ir įstatymai, turėję įtakos biudžeto pajamoms ir išlaidoms, buvo ginčijami dėl to, kad valstybės biudžetas patvirtintas anksčiau nei buvo priimti jo pajamoms ir išlaidoms įtakos turėję įstatymai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiuos įstatymus Seimas priėmė reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui, todėl nors ir nukrypo nuo konstitucinio reikalavimo įstatymų, turinčių įtakos valstybės pajamoms ir išlaidoms, pakeitimus priimti prieš Seimui tvirtinant valstybės biudžetą, nepažeidė valstybės biudžeto įstatymo priėmimui iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.
Nutarime pažymėta, kad nukrypimas nuo minėto konstitucinio reikalavimo gali būti konstituciškai pateisinamas tik jeigu itin sunki ekonominė, finansinė padėtis valstybėje susidaro staiga ir nėra laiko jai pasirengti. Pagal Konstituciją netoleruotina tokį nukrypimą teisinti būtinybe priimti skubius sprendimus siekiant suvaldyti ekonomikos krizės padarinius, jeigu tokia padėtis yra ilgalaikė ir trunka ne vienus metus.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, turi būti paisoma konstitucinio reikalavimo numatyti pakankamą laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus. Darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) tai yra ypač reikšminga garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas. Nukrypimas nuo šio reikalavimo gali būti pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – ekonomikos krizės sąlygomis garantuoti viešųjų finansų stabilumą.
Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas, svarstydamas bei tvirtindamas kitų metų valstybės biudžetą, turi pareigą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki. Visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą bei galimą poreikį atitinkamai keisti joms įtakos turinčius įstatymus, ypač nustatančius pareigas ar apribojimus asmenims.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria buvo pratęstas valstybės biudžeto antrojo svarstymo pradžios terminas, buvo įsiterpta į jau pradėtą valstybės biudžeto projekto svarstymo procesą, tačiau ja įgyvendintas konstitucinis reikalavimas reaguoti į dėl ekonomikos krizės valstybėje susiklosčiusią itin sunkią padėtį ir sudarytos sąlygos naujos kadencijos Seimui įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus svarstyti ir tvirtinti valstybės biudžeto projektą.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų nuostatos, kuriomis išplėstas tam tikrų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiamų asmenų ratas, neprieštarauja Konstitucijai.
Bylos dalis dėl 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų įstatymų ir kai kurių kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai nutraukta.
