Ar žinote, koks neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) jums yra taikomas? Jei, pavyzdžiui, uždirbate 1300 Lt, jums taikomas 370 Lt NPD, jei 1301 Lt – jau 369,80 Lt. NPD dydis keičiasi su kiekvienu papildomu pajamų litu.
Konservatoriai 2008 metų pabaigoje sukūrė painią NPD tvarką. Galima abejoti jos nauda biudžetui, akivaizdi tik didelė administracinė našta.
Iki 2009 metų visiems buvo taikomas tas pats NPD. Tuomet, siekiant padidinti biudžeto pajamas, įvestas NPD progresyvumas. Pakeitus tvarką, gyventojų pajamų mokesčio 2009 metais surinkta apie 180 mln. Lt daugiau.
Algirdas Butkevičius ir toliau, kalbėdamas apie mokesčių reformą, kalba apie NPD sistemos keitimą. Tačiau jis siūlo tik nereikšmingus pakeitimus.
Tai būtų pokytis dėl pokyčio, kuris eilinį kartą parodytų Lietuvos mokesčių sistemos nestabilumą, – sakė N.Mačiulis.
Simbolinis pasiūlymas
Jei uždirbate 3100 Lt, jūsų NPD siekia 10 Lt, jei 3150 Lt – NPD jums jau nebetaikomas.
Šią savaitę A.Butkevičius pasiūlė pajamų ribą, kai NPD netaikomas, sumažinti nuo 3150 Lt iki 3100 Lt. Ką reikštų toks pakeitimas? Iš esmės nieko, tik daugiau administracinės painiavos.
„Tai būtų pokytis dėl pokyčio, kuris eilinį kartą parodytų Lietuvos mokesčių sistemos nestabilumą, – 15min.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Motyvas – visiškai nesuprantamas. Tai yra visiškai simboliškas dydis, tai tikrai nėra apčiuopiami dydžiai ir valstybės biudžeto pajamos dėl to visiškai nepasikeistų.“
Dabar žmonių, kuriems netaikomas NPD (tų, kurie uždirba daugiau nei 3150 Lt) yra apie 170 tūkst. Lietuvos darbuotojų. Tačiau ir panašias pajamas gaunančių gyventojų pajamos nėra apsaugotos – jie kas mėnesį gauna 10 ar 20 Lt neapmokestinamų pajamų.
Be to, egzistuoja ir papildomas NPD, taikomas vaikų turintiems darbuotojams. Tačiau reali jo nauda – taip pat simboliška. Pavyzdžiui, jeigu uždirbate 2600 Lt per mėnesį ir auginate vieną vaiką, NPD jums išauga nuo 110 Lt iki 160 Lt, taigi faktiškos pajamos – tik keliolika litų.
„To negalima pavadinti nei finansine parama, nei gimstamumo skatinimu, tik papildomai komplikuoja darbo apmokestinimą“, – sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, tokią sistemą galima grįsti tik socialiniu teisingumu – didelius atlyginimus gaunančių gyventojų pajamos yra apmokestinamos nuo pirmo uždirbto lito.
Tačiau riba, kas yra geras pajamas gaunantis gyventojas, yra labai abejotina. 3150 Lt gaunantis žmogus jau laikomas turtingesniu, tuo metu itin artimas pajamas – apie 3000 Lt – gaunantis gyventojas jau nebe, nes jam taikomas 30 Lt dydžio NPD, kuris faktiškai jo pajamas padidina vos keliais litais.
Premjero sudarytoje mokesčių darbo grupėje dirbanti Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva siūlė grįžti prie fiksuoto NPD, tačiau darbo grupėje šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.
„Diferencijuotas NPD sumažina mokesčių naštą skirtingai, o sukuria didelę administracinę naštą. Kai tik žmogaus atlyginimas pasikeičia vienu litu, iš karto tenka perskaičiuoti – daug darbo, o ne visuomet yra naudos. Siūlome grįžti prie anksčiau taikomo fiksuoto NPD dydžio. Tai (NPD diferencijavimas – red.) buvo didelis šokas tiems, kurie realiai apskaičiuoja mokesčius, deklaruoja ir sumoka“, – 15min.lt sakė K.Leontjeva.
Pamirštos problemos
Premjeras „Žinių radijui“ pareiškė, kad mokesčių darbo grupė nebenori dirbti dėl jiems reiškiamos kritikos.
Tačiau daugiausia kritikos žyra iš valdančiųjų pusės. Mokesčių sistemos permainas būtina aptarti politiniu lygmeniu. Jau aišku, kad reformos gairės patinka ne visiems – Darbo partija sako jau pati rengianti pasiūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą.
Tuo metu didžiausia Lietuvos mokesčių sistemos problema, be nestabilumo, yra didelė darbuotojo mokestinė našta. Ją sudaro ne gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, kuris tesiekia 15 proc., bet mokesčiai „Sodrai“.
„Lietuvos bėda – darbo užmokesčio apmokestinimas Lietuvoje yra ganėtinai aukštas ir didesnis nei ES vidurkis“, – 15min.lt sakė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jam pritaria ir N.Mačiulis: „Reikia suprasti, ką dažnai politikai ignoruoja, – Lietuvoje GPM tarifas nėra didelis. Ne dėl jo atsiranda problema. Jeigu būtų visiškai netaikomas NPD, tai nebūtų problema. Problema yra ta, kad 40 proc. darbo užmokesčio fondo siekia socialinio draudimo įmokos. Čia yra problema. Net ir 1000 Lt uždirbantis gyventojas nuo viso savo darbo užmokesčio privalo mokėti visą socialinio draudimo įmoką, kuri iš tiesų yra labai didelė. Todėl NPD nepakeičia gyventojų pajamų ir netgi nesukuria motyvacijos sąžiningai mokėti mokesčius. Visos pastangos turėtų būti nukreiptos į tai, kaip sumažinti socialinio draudimo mokesčius.“
Logiškas būtų įmokų į „Sodrą“ lubų įteisinimas. Kodėl gyventojas turi „Sodrai“ sumokėti daugiau, nei kada gali tikėtis gauti?
Tačiau neaišku, ar tokiam siūlymui pritars valdantieji. „Sodros“ mokesčio lubų įvedimas lemtų gerokai mažesnes biudžeto pajamas.
Be to, A.Butkevičius šią savaitę tikino, kad „Sodros“ lubų nebus.
