Latvijos premjerė socialiniame tinkle „X“ rašė, jog, jos vertinimu, „patyręs, tarptautiniu mastu gerbiamas centrinio banko vadovas suteiktų ECB aukščiausiajai vadovybei stiprių lyderystės gebėjimų ir labai reikalingos regioninės pusiausvyros“.
Martinsas Kazaksas šiuo metu eina Latvijos banko valdytojo pareigas ir dalyvauja ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose.
Anksčiau jis dirbo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Baltijos šalyse, taip pat turėjo ilgametės patirties Latvijos finansų ministerijoje ir akademinėje veikloje.
Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariai trečiadienį diskutavo su šešiais kandidatais į ECB pirmininko pavaduotojo postą.
Kaip pranešė Europos Parlamentas, po šių pokalbių komiteto nariai labiausiai palaikė du pretendentus – M.Kazaksą ir buvusį Portugalijos finansų ministrą Mario Centeno.
Komiteto nariai dar bendravo su Estijos, Suomijos, Kroatijos bei Lietuvos atstovais.
Sprendimas dar nepriimtas
Finansų ministerijos teigimu, kol nėra priimti formalūs sprendimai, Lietuvos deleguoto kandidato R.Šadžiaus kandidatūra tebėra svarstoma, o pastangos užsitikrinti kitų valstybių narių palaikymą tęsiasi.
Euro zonos šalys kandidatūras galėjo teikti iki sausio 9 d., o sprendimas bus priimamas keliais etapais: pirmiausia balsuos euro zonos ministrų susitikimas, vėliau – ES finansų ministrų taryba, kuri pateiks rekomendaciją Europos lyderiams.
Galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba, o po to vyks konsultacijos su pačiu ECB ir Europos Parlamentu.
Prognozuoti rezultatą – sudėtinga
15min kalbintas R.Šadžius nekomentavo vykstančio atrankos proceso į ECB viceprezidento postą. „Kol konkursas nesibaigė, laikysiuosi tam tikro konfidencialumo“, – sakė jis.
Finansų ministerija 15min nurodė, kad visi kandidatai yra sukaupę reikšmingą profesinę patirtį, todėl galutinį rezultatą prognozuoti sudėtinga.
Sprendimui įtakos gali turėti ne tik profesiniai kriterijai, bet ir valstybių tarpusavio palaikymas bei platesni politiniai veiksniai.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalių atstovo turėjimas ECB vadovybėje būtų reikšmingas platesniame kontekste.
Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., Latvija – 2014 m., Lietuva – 2015 m., o per daugiau nei dešimtmetį šalys sukaupė patirties, kuri, anot ministerijos, gali prisidėti prie euro zonos sprendimų kokybės stiprinimo.
Griežta fiskalinė drausmė, palyginti mažos skolinimosi išlaidos ir stabilus augimas įvardijami kaip ryškūs pasiekimai, o regiono kandidatūros siunčia signalą apie būtinybę turėti Baltijos šalių atstovą ECB vykdomojoje valdyboje.
Atrankoje – geopolitinis aspektas
Ekspertų vertinimu, šioje atrankoje svarbus ir platesnis geopolitinis bei institucinės pusiausvyros aspektas.
Iki šiol ECB vykdomojoje valdyboje nėra buvę atstovo iš šalies, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2004 metais ar vėliau, o tai sustiprina Vidurio ir Rytų Europos šalių atstovavimo argumentą.
Latvijos vyriausybė M.Kazakso kandidatūrą oficialiai patvirtino praėjusių metų pabaigoje.
Tuo metu Lietuva pabrėžia, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti, o kandidatų vertinimas tęsiasi.
Lietuvos deleguotas kandidatas R.Šadžius 2015 m., būdamas finansų ministru, prisidėjo prie euro įvedimo Lietuvoje.
2016–2022 m. jis dirbo Europos Sąjungos Audito Rūmuose, o 2024–2025 m. ėjo finansų ministro pareigas.
2025 m. rugpjūtį prezidento pavedimu laikinai ėjo ministro pirmininko pareigas.
Už nuopelnus valstybei jis apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Šiuo metu ECB pirmininko pavaduotojo pareigas eina ispanas Luisas de Guindosas, kurio kadencija baigsis 2026 m. gegužės pabaigoje.
