Tadas Povilauskas BNS prognozavo, kad balandį, jei nenutiks nenumatytų veiksnių, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis gali būti artimas nuliui.
„Visų pirma, kovą visuomet fiksuojamas tam tikras kainų šuolis dėl naujų drabužių kolekcijų pristatymo, taip pat nuo kovo pradžios tradiciškai didėja akcizai tabakui. Kitų veiksnių įtaka iš esmės išliko tokia pati, kaip ir anksčiau, gal dar galima išskirti maisto produktų pigimą, tam įtakos tikriausiai turėjo mažėjančios pieno produktų kainos“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Statistikos departamento duomenimis, kovą kainos šalyje padidėjo po mėnesio pertraukos, o jų augimas buvo didžiausias nuo 2017-ųjų rugsėjo, kai mėnesio infliacija siekė 1 procentą.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,6 proc. Anot SEB analitiko, spartesnį paslaugų kainų augimą toliau skatina didėjantys atlyginimai.
Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., rinkos kainos – 0,3 procento.
Metinė infliacija (kovą, palyginti su 2017 metų kovo mėnesiu), dingus pernai kovą padidintų alkoholio akcizų bazės efektui, sumažėjo iki 2,7 proc. (vasarį siekė 3,5 proc.), tuo metu vidutinė metinė infliacija buvo 3,9 proc. – ji išlieka nepakitusi jau trečią mėnesį iš eilės.
„Manau, kad metinė infliacija iki 2018-ųjų pabaigos svyruos maždaug nuo 2,5 proc. ir 3 procentų. Vidutinė metinė infliacija taip pat turėtų pradėti mažėti ir metų pabaigoje sudaryti apie 2,8 proc.“, – prognozavo T.Povilauskas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,8 proc., paslaugų kainos – 5,2 procento. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos ūgtelėjo 0,7 proc., rinkos kainos – išaugo 3 procentais.
