Balandžio mėn. 13 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 procentai – kad pablogėjo, 55 procentai – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., kaip ir kovo mėn., kas penktas gyventojas (20 proc.) vylėsi, kad ji pagerės, 18 procentų manė, kad suprastės (kovo mėn. – 19 proc.), 59 procentų gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 19 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 32 procentai – kad pablogėjo, 49 procentai – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 18, 38 ir 44 proc.). 30 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 23 procentai – kad pablogės, 43 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (kovo mėn. – atitinkamai 33, 23 ir 41 proc.).
Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., 22 procentai gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 39 procentai prognozavo, kad jis augs.
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį. Nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. gyventojų dalis padidėjo nuo 68 iki 70 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandžio mėn. skyrėsi 1 procentiniu punktu. Palyginti su kovo mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 2 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė blogesnis šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas – gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 33 iki 29 procentų, o besitikinčių bedarbių skaičiaus mažėjimo – nuo 25 iki 21 procento.
Miesto gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet nuo 39 iki 36 procentų sumažėjo miesto gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą.
Per metus (2013 m. balandžio mėn., palyginti su 2012 m. balandžio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 20 iki 30 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą gyventojų dalis sumažėjo nuo 46 iki 39 procentų. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties pokyčių per artimiausius 12 mėn. vertinimas – gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 27 iki 18 procentų, o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. gyventojų dalis padidėjo nuo 25 iki 30 procentų.
Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/economy_finance/db_indicators/surveys/.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
