Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 1d. 06:04

Kovos su šešėliu fiasko: verslo liudijimai išliko, tik dar atpigo

Servisas 15min tema
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Servisas

Jei norite verstis statybininko darbu Pagėgiuose ar Neringoje, jums tai tekainuos 1 eurą – tokias verslo liudijimų kainas nusistatė savivaldybės. Vyriausybė trejus metus bandė pažaboti verslo liudijimus – liepos 1 dieną turėjo nelikti pagal juos dirbančių statybininkų, autoremontininkų, vaikų prižiūrėtojų. Tačiau galutinis rezultatas – šnipštas. Ekonomistai verslo liudijimus lygina su legalia skyle mokesčių sistemoje.

Valdžia jau nuo 2017 kasmet pažada spręsti vadinamąją „gyvulių ūkio“ problemą ir sumažinti itin menkai apmokestintų veiklos sričių sąrašą. Tačiau nepajėgia.

2017 m. Finansų ministerija pasiūlė iš verslo liudijimų sąrašo išbraukti pastatų ir automobilių remonto veiklas – mokesčių reforma iš pirmo karto nepavyko išdarkyta Seime.

2018 m. įgyvendinant mokesčių reformą vėl buvo pasiūlyta išbraukti pastatų ir automobilio remonto veiklas, vaikų priežiūros paslaugas. Mainais gyventojams pasiūlyta pajamų mokesčio lengvata – nuo šių metų jie legaliai pirkdami paslaugas gali susigrąžinti iki 400 eurų per metus. Tačiau sausio 1 dieną verslo liudijimų sąrašas taip ir nepasikeitė.

Finansų ministerija žadėjo, kad verslo liudijimai liks iki liepos 1 d. Dabar panašu, kad autoremontininkai, statybininkai, ir auklės gali ir toliau mokėti minimalų mokestį, kuris dažnai tesiekia kelis eurus.

VMI duomenimis, pernai pagal verslo liudijimą nors kartą vertėsi beveik 100 tūkst. gyventojų, o iš viso buvo išduota 289 tūkst. verslo liudijimo vienetų.

Finansų ministerija: kaip keisis – dar anksti pasakyti

„Vyriausybės nutarimas, reguliuojantis verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas nėra pakeistas“, – patvirtino Finansų ministerija.

Tai reiškia, kad gyventojai užsiimantys arba norėdami užsiimti tokia individualia veikla kaip auklių, automobilių remonto darbų ar statybos darbų veikla, ir toliau turi teisę mokėti fiksuotą pajamų mokestį, įsigydami atitinkamos veiklos verslo liudijimą.

Finansų ministerija pažymi, kad sąmoningi gyventojai „gali patys rinktis mokėti pajamų mokestį nuo vykdant individualią veiklą gautų pajamų ir patirtų išlaidų skirtumo“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija

„Dėl verslo liudijimų diskusija dar nėra pasibaigusi. Finansų ministerija buvo parengusi pertvarką šioje srityje ir diskusija su smulkaus verslo bendruomene dar nesibaigė. Kaip keisis situacija dėl verslo liudijimų sąrašo peržiūros, dar per anksti būtų pasakyti“, – kapituliuoja Finansų ministerija.

Dar absurdiškesnė situacija susidaro po to, kai savivaldybėms leista pačioms nusistatyti verslo liudijimų kainas – kai kur jie tapo kone nemokami. Tai reiškia, kad dalis savarankiškai dirbančiųjų apskritai neprisidės prie pajamų į biudžetą.

Pavyzdžiui, Kupiškio rajone kitąmet verslo liudijimas statybininkui kainuos 200 eurų, Pagėgiuose kitąmet pakaks sumokėti 12 eurų metinį verslo liudijimo mokestį, o šiemet jo kaina – 1 euras. Tiek pat – 1 eurą – šiemet kainuoja ir verslo liudijimai Neringoje. 15min peržiūrėjo tik kelių atsitiktinių savivaldybių įkainius.

Tiesa, net ir nemokant pajamų mokesčio, dirbant pagal verslo liudijimą, už išdirbtas dienas, tektų susimokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus atlyginimo. Tačiau net ir dirbant visus metus, socialinio draudimo įmokų suma siektų 1046 Eur.

Ž.Mauricas: skylių darymas mokesčių sistemoje neprisideda prie šešėlio mažinimo

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas itin kritiškas – verslo liudijimai yra skylė mokesčių sistemoje ir jos neužlopymas diskredituoja visą kovą su šešėliu.

„Didelė dalis žmonių naudojasi verslo liudijimais ir, be abejonės, kad tie žmonės, jie tikrai nebus patenkinti, jei liudijimai bus panaikinti ir nebalsuos rinkimuose už tą partiją, kuri tuos liudijimus panaikins“, – politinio ryžto stoką aiškina Ž.Mauricas.

Anot jo, politiškai sunku verslo liudijimus naikinti, ir dėl to lieka tik apgailestauti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Vieša paslaptis, kad liudijimai yra kaip ir legalus būdas, nebijokim to žodžio, didžia dalimi išvengti mokesčių mokėjimo, palaimintas pačios vyriausybės. Tai iš tiesų sudaro nelygias konkurencines sąlygas, dėl kurių visų pirma kenčia sąžiningas verslas, ypač įmonės. Tai taip pat mažina jų galimybę investuoti. Dalis autoservisų tiesiog nebegali teikti kokybiškų paslaugų, nes yra didelė konkurencija iš tų asmenų, kurie dirba su verslo liudijimais. Tokioje aplinkoje nėra tęstinumo, nediegiamos technologijos, nei tvarumo, nei ilgalaikio planavimo negali būt“, – vertina Ž.Mauricas.

Išgirdęs, kad verslo liudijimą galima įsigyti ir už eurą, jis šūktelėjo: „Dar blogiau“.

„Ar tikrai savivaldybės turi nustatinėti mokesčių sumą, kuri turėtų būti sumokama už tam tikras teikiamas paslaugas? (…) Toks skylių darymas mūsų mokesčių sistemoje tikrai neprisideda nei prie šešėlio mažinimo, nei prie didesnės mokesčių mokėjimo moralės, nei prie, ypač skaudu, sąžiningos konkurencijos. Tai šiek tiek keistai atrodo bendrame bandymo kovoti su šešėline ekonomika kontekste ir tai dar kartą patvirtina faktą, kad didžioji dalis to šešėlio sumažėjimo, tikėtina, yra dėl bendrai palankaus ekonominio ciklo“, – sako Ž.Mauricas.

Anot jo, nesusitvarkius šios itin rizikingos srities, atėjus ekonominiam sulėtėjimui, Lietuvos šešėlinė ekonomika gali vėl pakilti iki lygmens, matyto 2008–2012 metais, o nuo to nukentės sąžiningas verslas ir biudžetas.

Tomo Markelevičiaus nuotr./remontas
Tomo Markelevičiaus nuotr./remontas

N.Mačiulis: mokestinė našta turėtų būti panaši

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad verslo liudijimų turėtojų mokestinė našta turėtų būti panaši kaip ir dirbančiųjų, tačiau supaprastinta veiklos forma gyventojams yra naudinga.

„Čia yra sudėtinga rasti balansą. Viena vertus, norėtųsi, kad nebūtų tokių legalių veiklos vykdymo būdų, kurių mokestinė našta būtų daug mažesnė ir sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas rinkoje. Kita vertus, norisi palikti ir tokias supaprastintas veiklos formas, kuomet ne samdomas darbuotojas, o pats individualiai veikiantis žmogus galėtų išsiimti verslo liudiją ir mokėdamas mokesčius teikti paslaugas legaliai. Kaip tokius du dalykus suderinti – turėtų būti priemonių rinkinys“, – sako N.Mačiulis.

Anot jo, nepakaktų peržiūrėti veiklų pagal verslo liudijimą sąrašą – mokestinė našta turėtų būti panaši kaip ir samdomo darbuotojo.

„Didžiausi skirtumai susidaro būtent dėl socialinio draudimo įmokų. Nėra nei ekonominio nei socialinio argumento, kodėl turėtų skirtis socialinio draudimo įmokos, juolab, kad tie asmenys, kurie visą gyvenimą dirba pagal verslo liudiją ar individualios veiklos pažymėjimą, jie, tikėtina, senatvėje turės daug mažesnes socialines garantijas. Dirbdami jie turi konkurencinį pranašumą, bet senatvėje nukenčia, tai irgi reiktų naikinti skirtumus“, – vertina N.Mačiulis.

Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis
Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis

1 euras už verslo liudijimą jo nenustebino.

„Gal ir gerai savivaldybėms palikti autonomijos paskatinti kažkokias ekonomines veiklas, kurios turi išskirtinumą, ar pritraukti kažkokių darbuotojų, kurių ten labiausiai trūksta. Bet lieka ir nacionaliniu mastu mokami mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, kurios turėtų būti vienodos ir čia diferenciacijos ir diskriminacijos neturėtų būti“, – tikina N.Mačiulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką