Dar prieš metus konsultantai tvirtino, kad alga nėra pagrindinis dalykas, lemiantis kandidato apsisprendimą, kokį darbo pasiūlymą priimti. Tuomet jam reikėdavo pasiūlyti viliojamą nepiniginių priedų paketą, mokymus, karjeros galimybes. Kad keičiant darbą galima pasikelti atlyginimą 10–30 proc., buvo laikoma dėsningumu, rašo „Verslo žinios“.
Vienas departamento vadovas, suvokiantis, kad jo darbovietėje bus keičiama personalo struktūra, sutiko dirbti už perpus mažesnį atlyginimą.Šiandien atlyginimo dydis vėl traukiasi į antrą planą, nes svarbiausias dalykas – gauti darbą įmonėje, kuriai negresia „užsilenkti“ bent artimiausiu metu. Praktika rodo, jog derybose dėl atlyginimo visi koziriai darbdavių rankose, nes kandidatai dabar nurodo ne pageidaujamą atlyginimą, o tą, kurį jie gauna ar gaudavo pastaruoju metu. O per pokalbį daugelis linkę lūkesčių kartelę leisti žemyn.
Todėl darbovietę savo noru dabar reta kas keičia. Rinkoje aktyviausi nebeturintieji darbo ar matantieji, kad netrukus gali jo netekti.
„Tuomet darbdaviams dar lengviau diktuoti sąlygas. Pavyzdžiui, vienas departamento vadovas, suvokiantis, kad jo darbovietėje bus keičiama personalo struktūra, sutiko dirbti už perpus mažesnį atlyginimą. Tiesa, tai pavieniai atvejai, bet tikėtina, kad jų vis daugės“, – „Verslo žinioms“ pasakojo Jurgita Lemešiūtė, tiesioginės atrankos bendrovės „Personalo valdymo grupė“ personalo projektų direktorė.
Personalo atrankos specialistai pastebi naują tendenciją; kai kurie darbdaviai skambina ir teiraujasi, kaip keičiasi kandidatų lūkesčiai. Pagal gautą informaciją jie ketina sumažinti atlyginimus jau esamiems darbuotojams. Nors įstatymo raidė stipriai reglamentuoja atlyginimų mažinimą, šiais nedarbo laikais daugelis darbuotojų sutinka persirašyti darbo sutartis ir gauti mažesnį atlygį. Svarbiausia, kad būtų išsaugota darbo vieta.
