Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 9 dieną atmetė „Hodlerio“ skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo (tuometinio Vilniaus apygardos administracinio teismo) 2023 metų gruodžio 21 dienos sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė (...) teisės normas (...). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl nurodytų argumentų dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų keičiami, tačiau iš esmės sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas“, – rašoma LVAT nutartyje.
Įmonė teismo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, o kartu – ir FNTT 2023 metų gegužę priimtą sprendimą.
Anot pirmos instancijos teismo, paskirdama baudą FNTT įvertino bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji savo noru taisė padėtį, pakoregavo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką.
„Hodleris“ teigė, kad bauda įmonei turėjo būti sumažinta 70 proc., tačiau tokio argumento ji niekaip nepagrindė, nusprendė teismas.
Anot teisėjų, FNTT atsižvelgė į tai, kad bendrovė užima nedidelę rinkos dalį ir nebeveiks, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikio nebus. Bauda sudaro tik 6 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 tūkst. eurų) arba 3 proc. maksimalios galimos baudos, todėl ji proporcinga pažeidimo aplinkybėms.
„Hodleris“ teismui aiškino, kad patikrinimo metu FNTT nusprendė, jog įmonė savo klientams privalėjo taikyti platesnės apimties priemones, tačiau turėdama ribotą informaciją apie klientus ir jų operacijas negalėjo užtikrinti tinkamos veiklos stebėsenos.
„Hodlerio“ vertinimu, FNTT nepagrįstai konstatavo pažeidimus, kadangi tarp įmonės ir tarnybos nagrinėtų klientų nebuvo užmegzti dalykiniai santykiai.
Tačiau, pasak teismų, bendrovės klientai atliko pasikartojančias finansines operacijas ir tai tęsėsi ilgą laiką, todėl tarnybos išvada, kad tarp jų buvo susiklostę dalykiniai santykiai, yra pagrįsta. Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, taip pat koks yra jo dalykinių santykių tikslas ir numatomas pobūdis, padarė ir kitų pažeidimų.
„Dalykinių santykių buvimas ar ne nėra susijęs konkrečiomis sumomis arba sandorių skaičiumi. (...) Bendrovė buvo įsivertinusi, kad momentas, nuo kurio galėtų būti laikoma, kad su tam tikru asmeniu yra pereinama į dalykinių santykių stadiją, yra tuomet, kada jo sandorių suma viršija 15 tūkst. eurų dvi dienas iš eilės arba 45 tūkst. eurų – du mėnesius iš eilės. Tokia bendrovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja įstatymui“, – skelbia LVAT.
FNTT teismui nurodė, kad įmonė privalėjo vertinti klientų riziką, nustačius didesnę riziką nustatyti jų tapatybę ir nuolat juos stebėti. Tuo metu „Hodlerio“ klientai, pasak FNTT, buvo nestebimi, neanalizuojami, bet atliko didelės vertės operacijas virtualiąja valiuta.
„Hodlerio“ vadovas Vytautas Zabulis 2023 metų gruodį BNS yra sakęs, kad įmonės, kuri yra licencijuota virtualių paslaugų teikėja, klientai daugiausiai yra licencijuotos užsienio finansų įstaigos. Be to, „Hodleris“ 2024 metais planavo kreiptis dėl europinio kripto turto rinkų reglamento (MiCA) licencijos.
Jo teigimu, tai aktyvi įmonė, jos transakcijų apyvarta 2023 metais viršijo 200 mln. eurų, o 2024 metais įmonė ją planavo nuosaikiai didinti. Registrų centrui pateiktoje praėjusių metų ataskaitoje tokių duomenų įmonė nepateikia.
V. Zabulis valdo 51,8 proc., Gintautas Ščerbavičius – 26,75 proc. „Hodlerio“ akcijų.
