Toks prekių eksporto į kitas NVS šalis dalies augimas kelia klausimą, ar sumažėjus tiesioginiam eksportui į Rusiją tos pačios prekės nėra įvežamos į ją per kitas NVS šalis? Toliau panagrinėsime, ar eksporto į Rusiją sumažėjimas pagal bendrą Lietuvos eksporto struktūrą yra proporcingas eksporto į kitas NVS šalis padidėjimui.
Išaugusį eksportą iš Lietuvos į kitas NVS šalis, be Rusijos, lemia du faktoriai – ypač padidėjęs transporto priemonių ir mineralinių produktų (pvz., naftos ir jos rafinuotų produktų, gamtinių dujų, elektros) eksportas.
Labiausiai sumažėjo mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksportas į Rusiją. Transporto priemonių eksporto į Rusiją dalis, lyginant 2021 m. su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, bendroje Lietuvos struktūroje sumažėjo 0,39 proc. punkto, o į kitas NVS šalis išaugo 1,84 proc. punkto (žr. 2 pav.).
Tai pagrindinis sektorius, kuriame matomas didesnis eksporto į kitas NVS šalis išaugimas ir kartu eksporto į Rusiją sumažėjimas. Mineralinių produktų eksportas išaugo tiek į Rusiją, tiek į kitas NVS šalis (atitinkamas 1,62 ir 0,8 proc. punkto padidėjimas bendroje Lietuvos eksporto struktūroje). Išaugusį eksportą į Rusiją lėmė padidėjęs elektros energijos eksportas, galimai dėl per Lietuvą tekančios elektros į Kaliningradą, taip pat ir aukštos elektros kainos.
Eksporto į kitas NVS šalis išaugimas yra nulemtas elektros energijos eksporto į Baltarusiją padidėjimo (0,72 proc. punkto padidėjimas bendroje Lietuvos eksporto struktūroje). Didžiausias eksporto į Rusiją dalies sumažėjimas yra mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės srityse (3,33 ir 0,66 proc. punkto sumažėjimas bendroje Lietuvos eksporto struktūroje).
Mašinų ir įrenginių srityje pastebimas nedidelis eksporto į kitas NVS šalis dalies išaugimas (0,41 proc. punkto padidėjimas bendroje Lietuvos eksporto struktūroje). Kiek labiau proporcingas išaugimas matomas chemijos pramonės srityje: eksporto į kitas NVS šalis dalis padidėjo 0,5 proc. punkto.
Tikėtina, jog transporto priemonių eksporto į kitas NVS šalis dalies išaugimas daugiausia pagrįstas padidėjusia vidine paklausa. Pagal Lietuvos eksporto struktūrą transporto priemonių eksportas, lyginant 2021 m. ir 2022 m. trečiąjį ketvirtį, daugiausia išaugo į Baltarusiją (žr. 3 pav.). Transporto priemonių eksportas į Baltarusiją sudarė virš 60 proc. visų transporto priemonių eksporto į NVS šalis ir padidėjo 1,21 proc. punkto bendroje Lietuvos eksporto struktūroje.
Padidėjęs Baltarusijos transporto priemonių importo lygis iš Lietuvos yra galimai paremtas vidine paklausa dėl sutrikusio automobilių ir kitų autotransporto priemonių tiekimo iš Rusijos. Remiantis Ilex ir Baltarusijos automobilių asociacijos (BAA) skelbiama statistika, prasidėjus karui Ukrainoje, smarkiai sumažėjo transporto priemonių pardavimai Baltarusijos viduje. Dauguma transporto priemonių gamyklų Rusijoje sustabdė gamybą, o tai paveikė Baltarusijos rinką: per pastaruosius keletą metų daugiau nei 70 proc. visų parduodamų transporto priemonių Baltarusijoje buvo pagamintos Rusijoje.
BAA teigia, kad dėl sumažėjusios pasiūlos iš Rusijos importuojamų transporto priemonių kaina padidėjo nuo 40 iki 70 proc.; kainoms įtakos turėjo ir sustiprėjęs Rusijos rublio kursas. Nors Baltarusijos statistikos komitetas ir neskelbia suvestinių duomenų pagal šalis ir ekonomines veiklas, Baltarusijos bendras nominalusis importas iš NVS šalių nuo karo pradžios sumažėjo.
Taip pat, siekdama pašalinti transporto priemonių nepriteklių, Baltarusijos vyriausybė 2022 m. rugsėjo mėn. nacionaliniame teisiniame portale paskelbė pusei metų uždraudžianti Baltarusijoje gaminamų prekių, įskaitant transporto priemonių, eksportą į Eurazijos sąjungos nares. Remiantis šia informacija galima teigti, kad išaugęs transporto priemonių eksportas į Baltarusiją nėra susijęs su sumažėjusia šių prekių eksporto į Rusiją dalimi, o veikiau paaiškinamas išaugusia transporto priemonių – daugiausia automobilių ir kitų autotransporto priemonių – vidine paklausa.
Detaliau nagrinėjant mašinų bei įrenginių ir chemijos bei plastikų pramonės gaminių eksporto struktūros pokyčius, nepastebima aiškios tendencijos, kad, sumažėjus tiesioginiam eksportui į Rusiją, šios prekės į ją būtų įvežamos per kitas NVS šalis. Kalbant apie mašinų ir įrenginių eksportą į Rusiją, pasakytina, kad labiausiai sumažėjo anglies gaminių, vamzdynų įtaisų, būdingų mechaninių įrenginių, skysčių siurblių ir oro siurblių eksporto dalys (žr. 4 pav.).
Tačiau šių eksporto dalių sumažėjimas nėra proporcingas analogiško eksporto į kitas NVS šalis padidėjimui. Kalbant apie kitas NVS šalis, labiausiai išaugo centrifugų, duomenų apdorojimo įtaisų, monitorių ir projektorių, kitų žemės ūkio mašinų bei vandens šildytuvų eksporto dalys. Analogiška situacija yra ir su chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksporto pokyčiais. Labiausiai sumažėjo kitų gaminių iš plastikų, plastikų, nekombinuotų su kitomis medžiagomis, dažų ir lakų, gyvybei skirtų išlaikyti terpių ir kvepalų eksporto į Rusiją dalys (žr. 5 pav.). Į NVS šalis labiausiai išaugo medikamentų, paviršinio aktyvumo medžiagų, oksidacijos inhibitorių, dažų ir lakų, taip pat plaukų preparatų eksporto dalys.
Vienintelis proporcingumas gali būti įžvelgiamas kalbant apie dažų ir lakų eksporto dalį – į Rusiją ji sumažėjo, o į kitas NVS šalis – padidėjo, tačiau tai sudaro tik mažą dalį chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksporto pokyčio. Remiantis viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis negalima užtikrintai atsakyti, ar Lietuvos prekių eksportas karo metu pradėjo per kitas NVS šalis keliauti į Rusiją. Tačiau galima teigti, kad detaliau išskaidžius prekių eksportą pagal kategorijas, matyti, kad sumažėjusios eksporto į Rusiją dalys nėra tos eksporto dalys, kurios reikšmingai padidėjo į kitas NVS šalis.
