Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Krizė atsirito staiga: per tris savaites nedarbingais tapo beveik 260 tūkst. darbuotojų

Per tris kovo savaites nedarbingumo pažymėjimų išduota 258 tūkst. – 29 proc. daugiau negu pernai per visą kovo mėnesį. Dar 79,4 tūkst. darbuotojų šiuo metu yra išleisti neapmokamų atostogų. Tiesa, Darbo inspekcija primena, kad darbdaviai neturi teisės darbuotojų varyti į neapmokamas atostogas.
Dirbanti moteris
Darbuotoja / Vida Press nuotr.

Karantino metu ženkliai išaugo nedarbingumo pažymėjimų pasiėmusių darbuotojų skaičius, nes uždarius darželius ir mokyklas teisę į tokią pažymą įgijo tėvai.

„Sodros“ 15min pateiktais duomenimis, vien per tris kovo savaites (1-22 dienomis) jau išduota apie 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – 29 proc. daugiau nei pernai per visą kovą, kai jų buvo išduota apie 200 tūkst.

Daugiau nei pusė kovo mėnesio nedarbingumo pažymėjimų, 146 tūkst., išduota per praėjusią savaitę – nuo kovo 16 d. iki kovo 22 d. Iš jų 42 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų išduota dėl vaiko priežiūros, 11 tūkst. dėl epideminės situacijos (iš viso dėl epideminės situacijos 53 tūkst.) bei 93 tūkst. dėl kitų ligų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilnius per karantiną
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilnius per karantiną

Palyginimui vasarį per savaitę buvo išduodama 58 tūkst.–60 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Panašus skaičius išliko ir pirmąsias dvi kovo savaites.

„Tačiau jau vien praėjusį pirmadienį išduota 56 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – tai yra tiek, kiek per visą savaitę prieš tai. Tai lėmė karantino paskelbimas mokyklose“, – lygino „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Neapmokamose atostogose – beveik 80 tūkst. gyventojų

Statistika rodo, kad tūkstančiai darbuotojų šiuo metu yra neapmokomose atostogose. Tiesa, panašūs skaičiai buvo ir ankstesniais metais.

„Sodros“ kovo 19 dienos duomenimis, 14,3 tūkst. darbdavių buvo išleidę 79,4 tūkst. darbuotojų neapmokamų atostogų, o dar beveik 23 tūkst. darbuotojų nedirbo įmonės administracijos leidimu – tokių įmonių, kurios darbuotojams leido neatvykti į darbą, buvo 3350. Šiuo atveju reguliavimas yra panašus, kaip neapmokamų atostogų, tik priežastis kita.

„Neapmokamos atostogos kai kuriuose verslo sektoriuose yra įprasta praktika nepriklausomai nuo karantino. Apie 80 tūkst. yra skaičius, kiek darbuotojų iki šios dienos iš viso yra išėję neapmokamų atostogų, tačiau didžioji dalis jų nemokamų atostogų buvo išėję dar iki karantino paskelbimo. Karantinas nebūtinai lemia neapmokamų atostogų didėjimą, ypač atsižvelgiant į valstybės paramą verslui šiuo metu“, – atkreipė dėmesį „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas S.Jarmalis.

Preliminariais duomenimis, nuo kovo pradžios neapmokamos atostogos buvo suteiktos daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų, dar maždaug 5 tūkst. darbuotojų neatvyko į darbą administracijos leidimu.

„Pirmąją karantino savaitę „Sodrai“ pateikta 13 tūkst. pranešimų apie įvairios trukmės neapmokamų atostogų skyrimą. Duomenys labai preliminarūs, nes darbdaviai aktyviai tikslina informaciją, taip pat ir už praėjusias dienas“, – pridūrė S.Jarmalis.

Palyginus su ankstesniais mėnesiais, šis mastas kol kas neišsiskiria. Pernai per visą kovo mėnesį 6500 darbdavių buvo išleidę 30,7 tūkst. darbuotojų neapmokamų atostogų, o šį vasarį 5700 darbdavių neapmokamų atostogų buvo išleidę 24,3 tūkst. darbuotojų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sodra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sodra

Darbo inspekcija: darbdavys negali versti pasiimti atostogas

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo pasiimti atostogas.

„Darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis ar kasmetinėmis atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo“, – 15min sakė J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis ar kasmetinėmis atostogomis, – sakė J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Pasak jos, jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą.

„Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas“, – pabrėžė Darbo inspekcijos atstovė.

Ji taip pat ragino, kad jei darbuotojas nežino, ką daryti, o yra verčiamas darbdavio priimti vienokius ar kitokius sprendimus, pasikonsultuoti Darbo inspekcijoje konsultacijų telefonu 85 2139772.

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų, – teigė Darbo inspekcijos atstovė.

Darbo inspekcija nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo iki kovo 17 d. VDI gavo apie 120 skundų dėl darbo teisės pažeidimų, tačiau kol skundai nėra išnagrinėti, nėra galimybės pateikti duomenų, kiek iš jų susiję su karantinu bei koronavirusu.

Be to, VDI buvo gavusi apie 2700 užklausų telefonu ir į VDI feisbuko paskyrą. Didelė jų dalis – klausimai dėl darbo santykių koronaviruso sukeltoje situacijoje.

J.Kažukauskaitė-Sarnickienė pridūrė, kad kas trečias darbuotojo skambutis ar žinutė yra skirti pasikonsultuoti dėl neapmokamų atostogų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius