— Nagrinėdami šiuo metu madingą, jei taip galima pasakyti, temą, bandome atskirti pelus nuo grūdų — kur pasaulinės krizės padariniai, kur natūralus ekonominiai procesai, sukelti ankstesnių sprendimų ir sutapę su šiandienine pasaulio padėtimi? Tad kokie realūs sunkumai iškilę šiuo metu?
— Mano supratimu, krizės padariniai yra gerokai perdėti. Pabrangusios maisto prekės, sumažėjęs vartojimas, infliacija — tai yra tie reiškiniai, kuriuos jutome ir anksčiau. Žmonės tokiomis aplinkybėmis atidžiau renkasi, galvoja, ką perka, svarsto, ar nevertėtų atidėti pirkinio vėlesniam laikau — tai natūralu.
— Kai iš visų pusių girdėti patikinimai, kad tuoj Lietuvą ištiks staigus ir netikėtas galas, nori nenori susimąstysi ir net kąsnis burnoje gali įstrigti — o kas, jei rytoj ir jo neturėsiu...
— Iš tikrųjų tikrai realūs sunkumai mūsų laukia energetikos sektoriuje. Naftos kainų augimas, kuris neseniai buvo pasiekęs rekordinį dydį — 200 JAV dolerių už barelį taip pat negalėjo neturėti mums įtakos. Sakykim, naujų automobilių, pardavimai ženkliai sumažėjo, bankai sugriežtino paskolų sąlygas, bet nėra taip, kad niekas negalėtų pasiskolinti. Tai atrodo grėsminga tik palyginus su ankstesne padėtimi, kai bankai tiesiog lenktyniaudavo, kuris daugiau paskolų išduos kuo palankesnėmis sąlygomis.
Daug kalbama apie šilumos kainų augimą, be juk tai buvo žinoma jau prieš kelerius metus — tad kuo čia dėta krizė?! Juk jau seniai aišku, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, remsimės tik dujomis, kurias pirksime kone brangiausiai Europoje. Čia jau mūsų užsienio politikos padarinys. Apie tai reikėjo kalbėti ir žmones ruoštis prie trejus ketverius metus, o dabar yra kaip yra.
Be to, realu ir tai, kad susiję su pasaulio ekonomika, ir kai kurios įmonės gauna mažiau užsakymų, sumažėjo kai kurių įmonių eksportas.
Mano supratimu, krizės padariniai yra gerokai perdėti. Pabrangusios maisto prekės, sumažėjęs vartojimas, infliacija — tai yra tie reiškiniai, kuriuos jutome ir anksčiau. Teigia J.Lionginas.
— Neseniai per TV mačiau vienos siuvimo įmonės vadovės skundus dėl sumažėjusių užsakymų — tačiau juk ir anksto buvo aišku, kad šioje srityje lenktyniauti su kinais yra pasmerktas reikalas. Didžiausias šioje srityje išnaudojimas kiek apmalšo, atlyginimus teko kiek pakelti, ir „statinys“ susvyravo...
— Reikia suprasti, kad ir atlyginimai, ir kainos pas mus ilgainiui turi susilygiuoti su Europa. Nors, pastebiu, kai kurios kainos pas mus jau ir aukštesnės nei ten (šypsosi... T.R.).
— Vadinasi, ko gero, realiausia ir amžina problema — gyventojų perkamoji galia, atlyginimai, kurių augimas, šiuo metu, atrodo, išvis sustos...
— Ko gero, nes dėl finansų nemanau, kad kiltų kokių nors problemų. Manau, Lietuvos bankas kiekvieną kontroliuoja padėtį ir yra pasirengęs laiku imtis priemonių. Gerai, kad mūsų bankai priklauso Skandinavijos kapitalui, ir mūsų Lietuvėlė su trimis milijonais gyventojų jiems — vienas juokas.
— Alyvos į ugnį įpylė „Parex“ banko nacionalizavimas — esą, štai, jau pirmoji kregždė, tuoj prasidės. Matyt, jis ir anksčiau turėjo likvidumo problemų, jei sugriuvo dėl 300 mln. latų atsiimtų indėlių — pasak žiniasklaidos, maždaug po tokio dydžio turtą valdo du jo savininkai.
— Iš tikrųjų tai privačių asmenų įkurtas bankas, daugiausia reikalų turėjęs su Rusija. Pas mus tebuvo mažytis šio banko filialas, ir mūsų finansinei sistemai tai neturėtų turėti įtakos. Matyti, kad Latvijos vyriausybė apie „Parex“ bėda žinojo, padėtį stebėjo ir laiku priėmė sprendimą. Tad, manau, niekas nuo to per daug nenukentės.
— Tad kaip mus tiesiogiai gali paveikti JAV kilusi finansų krizė?
— Lietuviai — konservatyvūs žmonės, be to, mažai kas turi atliekamų pinigų, dėl to dar neišsivysčiusi vertybinių popierių rinka. Kas jų turi, investuoja į valstybės išperkamus skolinimosi lakštus.
— Tad vis dėlto greičiau būtų galima padaryti išvadą, kad pasaulinės krizės padariniai pas mus neryškūs, o išgyvename veikiau savo „asmenines problemas“, kurių susikaupė nemažai. Sakykim, „Sodros“ problemos taip pat nulemtos konkrečių veiksmų, o jei tiksliau — nieko neveikimo: kiek įmokų sunešama, tiek gerai...
— Suprantama — jei dalis gyventojų moka įmokas, o dalis — ne, nieko gero iš to negalima laukti. Be to, artėjant prieš rinkimus buvo priimta daug populistinių sprendimų, padidinusių „Sodros“ išlaidas keliais šimtais milijonų litų. Sakykim, pailgintos motinystės atostogos iki dvejų metų (kai kas dar siūlė iki septynerių, kol vaikas pradės eiti į mokyklą!). Jei ne tai, manau, „Sodra“ dabar problemų neturėtų. O dabar viskas verčiama pasaulinei krizei.
— Iš tikrųjų padėtis nėra gera, bet kam naudingas toks totalus bauginimas?
— Geras klausimas. Tikriausiai naujajai valdžiai, kuri mus išgelbės nuo krizės.
