Žmonės įdarbinami ir vienai dienai
Vargu ar pergalė „Eurovizijoje“ italus būtų pradžiuginusi. Ekonominio sunkmečio tebekamuojama šalis tikrai turi geresnių būdų išleisti milijonus, reikalingus šiam pompastiškam šou surengti. Juolab kad būta nemažai kartų, kai Italija konkurse nedalyvavo. „Apie „Euroviziją“ sužinojau tik prieš keletą metų, kai persikrausčiau į Vokietiją“, – prisipažino iš Italijos pietų kilęs Nicola.
Dėl konkurso jis nesuko galvos – jam kur kas įdomiau skaityti apie prastą gimtosios šalies kredito reitingą, bankrutuojančią, bet vis ištempiamą iš duobės nacionalinę skrydžių bendrovę „Alitalia“, susirūpinimą keliančią politinę situaciją.
„Apie nedarbą“, – paklaustas, apie ką šiomis dienomis daugiausia kalba jo tautiečiai, Bolonijoje gyvenantis Matteo Saccani ilgai negalvojo. Ekonominė krizė šalyje tęsiasi jau bemaž dešimtmetį, tad nedarbas, ypač jaunimo, yra natūralus jos palydovas. Bet turėti darbą Italijoje dar nereiškia, kad gali jaustis saugiai ir net tikėtis bent kiek padoresnio atlyginimo. „Ir nedarbas, ir laikini darbai – be jokių garantijų, – ūkio skaudulius minėjo pašnekovas. – Nesakau, kad reikėtų mažiausiai 10 metų sutarties, tačiau būtų bent metams… O dabar būna sutarčių ir mėnesiui, ir vos savaitei ar dienai.“
Matteo, dirbantis IT inžinieriumi testuotoju, atkreipė dėmesį į sumenkusį pasitikėjimą politikais – „iki pavojingo lygio“. Jo įsitikinimu, tai bendra visoms Europos šalims – daugelis įsitikinę, kad valdžia korumpuota ir nieko nedaro, tik vagia pinigus, todėl reikėtų visus sumesti į kalėjimus, net nesistengiama atskirti, kuris yra geras, kuris – nelabai.
Todėl vis daugiau italų pasirenka emigraciją, nors, pasak Matteo, dėl skirtingos kultūros žengti tokį žingsnį jiems yra kur kas sunkiau nei šiauriečiams. Italams labai svarbus ryšys su šeima, galimybė nuolat bendrauti ir būti su artimaisiais, bet ir jie iškeliauja studijuoti, dirbti ir gyventi į užsienį.
Genujoje įsikūręs programuotojas Silvano Barbieri turi tokios patirties savo šeimoje – jo dvi dukterėčios, 19 ir 22 metų merginos, gyvena Londone. „Jos tenorėjo pramokti angliškai, todėl iškeliavo į Londoną. Pasisekė įsidarbinti padavėjomis. Abi pakeitė po du tris darbus. Iš pradžių galvojo likti metus, bet tikriausiai patiko, – juokėsi Silvano. – Gyvena ten jau porą metų ir net negalvoja grįžti. Viena turi vaikiną Italijoje, bet tai jai – ne priežastis grįžti. Gal Londonas ir šiaip patinka.“
„Išsilaikėme tik senelių dėka“
Teko stebėti kelių italų diskusiją, ar reikėtų likti euro zonoje. Lietuvoje turbūt panašiai ginčijamasi dėl trenerių sprendimų per olimpines krepšinio varžybas. Minėtas Nicola įsitikinęs, kad referendumo rezultatas greičiausiai būtų neigiamas. „Daug žmonių sako, kad su lira buvo geriau. Bet jie pamiršta, kad tuomet konkuravome tik su Vokietija, o dabar reikia konkuruoti su Kinija“, – argumentavo jis.
Silvano taip pat įsitikinęs, kad iš dviejų prastų situacijų reikia rinktis geresnę, o polemika apie lirą dabar neturi prasmės. Nicola nuogąstavo, kad netylant kalboms apie referendumą dėl euro zonos palikimo žmonės ims galvoti, kad taip tikrai gali nutikti, ir ims masiškai gryninti pinigus arba pervesti juos į užsienio bankus.
Matteo, dirbantis IT inžinieriumi testuotoju, atkreipė dėmesį į sumenkusį pasitikėjimą politikais – „iki pavojingo lygio“. Jo įsitikinimu, tai bendra visoms Europos šalims.
„Reikia apskritai trauktis iš Europos Sąjungos (ES), – dar vieną kelią pasiūlė Matteo. – Italija kadaise buvo proeuropietiškiausia narė, dabar – visai priešingai. ES rėmėjų vis mažėja ir po kelerių metų euroskeptikų bus dauguma. Manau, kad ES prastai komunikuoja.“
Jis įžvelgė dar vieną blogą Italijos ateičiai dalyką: „Italija negalvoja apie būsimas kartas. Štai Vokietijoje vaikas yra dėmesio centre, pradedant vaikų darželiu, mokami pinigai. Italijoje – ne. Ta šalis negalvoja, ką palikti kitiems. Nieko nedarome, kad pagerintume ateities kartų gyvenimą. Gerovė per pastarąjį amžių vis stiprėjo – vaikų gyvenimas buvo vis geresnis, o algos didesnės nei tėvų, bet dabar prasidėjo regresas.
Daug kas įsitikinęs, kad mes iki šiol išsilaikėme tik dėl šeimos ryšių – senelių dėka. Pietuose tai justi daug labiau nei šiaurėje. Italijoje paprastai žmonės gyvena arčiau šeimos.
Bet tai turi ir neigiamų pusių. „Pažįstu žmonių ir turiu kolegų, kurie iki šiol gyvena su tėvais. Aš pats tėvus palikau 27-erių, kai susiradau darbą“, – kalbėjo Silvano.
Jei daugelyje Europos šalių 40-mečiai savo atžalas veda į mokyklą ar net išlydi į universitetą, Italijoje daugelis išties tebegyvena su gimdytojais. Ten įprasta pietums valgyti mamos išvirtus spagečius, palikti jai nuvalyti dulkes nuo universiteto baigimo proga gautų niekučių ir sukrauti išskalbti nešvarias kojines. Ilgą laiką italai tokius įpročius aiškino tradicijomis, bet pastaraisiais metais net jau išsikrausčiusius žmones pas gimdytojus pargena ekonomikos krizė.
Sveikiausi pasaulyje
Bet ne viskas Italijoje taip niūru. „Vienas iš gerų dalykų, kuriuos pastebėjome per pastaruosius 5–10 metų – gerėja infrastruktūra, – pasakojo Matteo. – Atsirado greitasis traukinys, daug žmonių gyvena priemiesčiuose ar dar toliau ir važiuoja į darbą nemažus atstumus – iš Veronos į Boloniją ar iš Bolonijos į Milaną. Prieš kokius 7 metus nebūtum apie tai net pagalvojęs.“
Anot pašnekovo, nepaisant visko, žmonės Italijoje toliau mėgaujasi gyvenimu, eina į restoranus ir kavines. „Anksčiau jie vakarieniaudavo restoranuose po šešis kartus per mėnesį, dabar – po tris ir gal eina į piceriją, o ne į restoraną, valgo nebe už 40 eurų, o perpus pigiau, bet vis tiek stengiasi išeiti. Šeštadieniais visur pilna žmonių. Štai pirmą gegužės – ilgesnį – savaitgalį buvo užsakyta daug viešbučių.“
Nicola savo ruožtu prisiminė prie naujų telefonų „iPhone“ nusidriekiančias eiles – jų nesutrumpina net ir sunkmetis.
Be to, italai gali džiaugtis esantys sveikiausia pasaulyje tauta. Jie įrašyti „Bloomberg“ pasaulinio sveikatos indekso viršuje ir lenkia Islandiją, Šveicariją, Singapūrą, Australiją bei dar 158 valstybes. Dažnas italas sulaukia 80-ies, o viename kaime į pietus nuo Neapolio daugiau nei dešimtadalis gyventojų yra šimtamečiai ir dar vyresni. Mokslininkai spėja, kad to priežastis gali būti mityba, kurios didžiąją dalį sudaro daržovės, prieskoninės žolės ir žuvis, fizinis aktyvumas bei genetika.
