Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį siekė per 27 mlrd. Lt ir, palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 procento.
Per 2011 m. pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė beveik 50 mlrd. Lt to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 6,5 procento.
Problemų vis dar daug
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai: „Ji atkunta nepaisant to, kad infliacija „suryja“ esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.“
Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas esą panašus į judėjimą pora žingsnių pirmyn, pora – į šoną ir žingsnis atgal. „Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas, lemia vangesnį vartojimą jau šiandien“, – teigė G.Nausėda.
Stebuklų tikėtis naivu
G.Nausėdos teigimu, prasidedančiame naujame verslo cikle tikėtis tokių ekonomikos plėtros tempų kaip 2003–2008 m. būtų tiesiog naivu: „Šalis atsisveikina su krize, vilkdama kur kas sunkesnę valstybės skolos naštą (tai ne kaltinimas valdžiai, o fatališka krizės pasekmė), o tai artimiausius keletą metų stabdys aktyvią investicijų politiką ir ribos mokesčių mažinimo galimybes.“
Taip pat kreditavimo užmojis bus menkesnis tiek dėl išorės (papildomi Bazelio-III kapitalo reikalavimai), tiek dėl vidaus (Lietuvos banko atsakingojo skolinimo gairės) veiksnių, be to, bankai išmoko krizės metu gautas pamokas.
Ekonomisto teigimu, taip pat reikėtų verslo ir namų ūkių potraukį skolintis padauginti iš tam tikro atsargumo koeficiento, pastaraisiais metais įgijus kad ir skaudžios, bet vertingos patirties. „Jau netrukus emigracija nublokš mūsų darbo rinką į tokią būklę, kai bus ką dirbti, tik nebus kam“, – svarstė G.Nausėda.
Be to, pastaruoju metu išryškėjo keletas globalinės ekonomikos simptomų, kurie toli gražu nedžiugina. Labiausiai neramina atotrūkis tarp didžiulių iššūkių ir itin menko politikų gebėjimo imtis adekvačių veiksmų. „Turime omenyje daugelį pasaulio šalių kankinančią valstybės skolos problemą. Nesibaigiančios politinės konsultacijos ir interesų derinimas pasiglemžia visą energiją, todėl jos pakanka garsiai sušvilpti, bet ne pajudėti iš vietos“, – niūriomis prognozėmis dalijosi banko atstovas.
Ekonomikos sulėtėjimą prognozuoja ir bankas „Danske bank“. „Vis dėlto šių metų antroje pusėje tikėtinas švelnus ekonomikos augimo sulėtėjimas, atspindintis teigiamos bazės efekto pabaigą. Mes manome, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs apie 5,8 proc. Vidutinės trukmės laikotarpiu augimas sulėtės dėl didesnių palūkanų normų, poreikio įgyvendinti ribojančią fiskalinę politiką ir išorinės paklausos sumažėjimo“, – teigė banko ekonomistė Violeta Klyvienė.
