„Seime esame pakankamai diskutavę, kad šiandien ne tik Lietuvos, bet ir kai kurių kitų Europos valstybių didžiausia problema yra ne vienas ar kitas mokestis, bet didelė valstybės skola, gimstanti dėl to, kad šalys, jų gyventojai ir politikai vis dar nesugeba gyventi pagal šiandienę situaciją, t. y. gyvena su dideliu deficitu“, – parlamentarams teigė A.Kubilius.
Jis akcentavo, kad „gana radikalių sprendimų“ šiandien priverstos priimti ne tik Graikija, bet ir Ispanija, Portugalija, Vokietija, kurios pirmiausia mažina valstybės deficitą, o tuo pačiu stabdo skolos augimą, kuris daugeliui šalių tampa „pavojingu reiškiniu“.
„Jeigu mes su jumis sutarsime, kad turime elgtis taip, kaip ir daugelis kitų Europos bei pasaulio valstybių, kad negalime gyventi ateinančių kartų sąskaita, tuomet turėsime suprasti, jog per protingą artimiausią laikotarpį turime pasiekti vieną labai aiškų sprendimą: sumažinti deficitą, kuris šiais metais yra apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. šiek tiek mažiau nei 8 mlrd. litų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu galimi tik dviejų krypčių sprendimai: mažinti išlaidas, kurių nepadengia pajamos, ar ieškoti papildomų pajamų. „O kokios priemonės – tai susitarimo ir finansų technikos reikalas“, – sakė A.Kubilius.
I.Šimonytė: Vyriausybės išlaidos užprogramuotos
Savo ruožtu finansų ministrė Ingrida Šimonytė parlamentarams, kaltinantiems ministrų kabinetą išlaidavimu, atrėžė, kad visos Vyriausybės išlaidos buvo užprogramuotos dar 2007–2008 m. ir todėl jos niekaip negalėjo neturėti įtakos 2009 m. biudžeto išlaidoms.
„Jeigu jūs darote prielaidą, kad Vyriausybė išlaidavo, atsiprašau, bet augo tos išlaidos, kurios buvo užprogramuotos 2007–2008 m. Tai pedagogų atlyginimai ir panašiai. Būtent todėl mums reikia papildomų veiksmų, kad tas deficitas automatiškai neaugtų toliau. 2008 m. priimtas sprendimas pensijas padidinti taip, kad vidutinė pensija padidėjo 30 proc. Ir jūs manote, kad to gali neatspindėti 2009 m. biudžeto išlaidos?“ – sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat akcentavo, kad leidžiantys manyti, kad „išlaidos didėja dėl to, jog valdžia išlaidauja“, neturėtų pamiršti, kad 98 proc. viešųjų išlaidų yra išlaidos, grįžtančios patiems žmonėms per įvairias išmokas ir viešąsias paslaugas.