Nors Vakarų ekonomistai įspėja apie tokių užmojų pavojus, bet pastebi planinėje ekonomikoje diegiamus laisvos rinkos principus, praneša „Panorama“.
Per 65 procentus žemės ūkio produktų, kurie reikalingi šaliai, Kuba importuoja. Tačiau vyriausybei trūksta pinigų importui padengti, savo prekes užsienio rinkose parduoti pavyksta sunkiai, o kur dar JAV paskelbtas prekybos embargas. Todėl valdžia prieš penkerius metus sugalvojo milijonus investuoti į vietos žemdirbius.
Vakarų ekonomistai, aišku, įspėja, kad importo baimė ne visada pagrįsta. Jie pirštais rodo į patirtį kitų Lotynų Amerikos šalių, pirmiausia Argentinos. Kai jos vyriausybė sugalvojo, kad viską galima gaminti namuose, net patirties neturint rinkti automobilius, šalies ekonomika sustojo. Tačiau teigiamų aspektų Kubos strategijoje esama. Valdžia vietos žemdirbiams suteikė daugiau sprendimų laisvės, dabar Kubos gyventojai gali nuomoti žemę, įrangą ir patys auginti, grūdus, ryžius ar kavą.
„Dabar žmogus dirba truputį daugiau, nes pinigai skatina labiau stengtis“, – sako ūkininkas Isidro Rodrigueazas Acosta.
Tiesa, valstybės kvotų tenka laikytis. Tačiau nepaisant to, šalyje jau daugiau nei 600 tūkst. privačių žemdirbių – tai didžiausias privatus sektorius Kuboje. Vakarų apžvalgininkai tikisi, kad žemės ūkio reforma įkvėps keisti ir visą planinę ekonomiką, vyraujančią šalyje jau pusę amžiaus.
