Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kuklūs Lietuvos darbdaviai: prabangos mokėti oficialius atlyginimus jie sau neleidžia

Pašalpa
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Algą suvalgo augančios maisto kainos
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos ekonomika auga, atlyginimai – ne. „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, būdami netikri dėl ekonomikos ateities, darbdaviai nenori su pavaldiniais dalytis pridėtine verte. O ir oficialus atlyginimo mokėjimas daliai Lietuvos įmonių tebėra prabanga – esant nestabiliai įmonės finansinei situacijai, jie gali sau leisti tik dalyti atlyginimus vokeliuose.

„Visi plaukia link recesijos, o mes bandome kovoti su ta srove”, – kalbėjo Ž.Mauricas. Lietuvos ekonomika vis dar auga dėl gerų eksporto rezultatų.

„Mes prognozuojame, kad eksporto augimas išliks spartus. Baldų, mašinų, mėsos produktų eksporto metinis augimas vis dar viršija 10 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta yra šiek tiek atsigavusi. Kita priežastis – Lietuvos kaimynai, didžiausi prekybos partneriai taip pat plaukia prieš srovę. Tai – Vokietija, Švedija, Latvija, Rusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė“, – kalbėjo ekonomistas.

Geri ir gyventojų lūkesčiai. Ž.Maurico teigimu, jie jau priprato prie diržų veržimosi. Visgi namų ūkių situacija negerėja. Atlyginimai teoriškai auga, tačiau dar greičiau auga infliacija, taigi realusis darbo užmokestis mažėja.

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Ž.Mauricas išskyrė keturias pagrindines priežastis, dėl kurių gyventojų algos auga itin lėtai:

1. Netikrumas dėl ekonomikos ateities – darbdavių nenoras investuoti į darbuotojų ateitį.
2. Darbuotojams neparanki padėtis darbo rinkoje – aukštas nedarbo lygis.
3. Didelis darbo jėgos apmokestinimas, dėl kurio įmonėms tampa itin nepatrauklu didinti „
oficialų” užmokestį.
4. Mažos paskatos darbuotojams prašyti didesnio oficialaus  darbo užmokesčio.

Vyraujantis netikrumas dėl ateities ir darbuotojui neparanki padėtis darbo rinkoje neskatina įmonių dalintis sukuriama pridėtine verte su savo darbuotojais. Jei 2009 metais 46 proc. visos sukurtos pridėtinės vertės atitekdavo darbuotojų atlygiui, tai šiuo metu šis santykis siekia vos 39 proc. Jei įmonių savininkai taip pat dosniai dalintųsi savo įmonėse sukuriama pridėtine verte su savo darbuotojais kaip ir 2009 metais, tai šiuo metu vidutinis darbo užmokestis būtų apie 15 proc. didesnis. Tačiau įmonių savininkai neskuba to daryti dėl vyraujančio neapibrėžtumo, aukšto nedarbo lygio ir santykinai didelio darbo jėgos apmokestinimo Lietuvoje.

„Didelis darbo jėgos apmokestinimas įmonių savininkus skatina ieškoti kitų būdų, kaip efektyviau padalinti įmonėje sukuriamą pridėtinę vertę. Oficialaus darbo užmokesčio mokėjimas yra prabanga, kurią įmonės gali sau leisti tik esant stabiliai įmonės finansinei bei šalies ekonominei situacijai. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra didesnis negu ES vidurkis ir gerokai didesnis negu kitų išsivysčiusių šalių”, – sakė Ž.Mauricas.

Pavyzdžiui, 2000 eurų atlygį gaunantis darbuotojas Lietuvoje sumoka gerokai daugiau mokesčių negu Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kanadoje, JAV ar Šveicarijoje. Įdomu ir tai, kad 2000 eurų atlygį atskaičius mokesčius gaunantį darbuotoją Lietuvoje slegia didesnė mokesčių našta negu Skandinavijos šalyse, kuriose mokesčiai yra vieni aukščiausių pasaulyje. Taigi natūralu, kad įmonės visais būdais stengiasi ieškoti darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažesnį ar neoficialų darbo užmokestį. Tačiau tokia padėtis yra žalinga, nes ji trukdo vidaus vartojimo atsigavimui, mažina biudžeto išlaidas bei skatina gyventojus gyventi iš pašalpų, kurios neretai esti didesnės negu atlygis po mokesčių. Be to, didelis darbo jėgos apmokestinimas mažina Lietuvos eksportuojančių įmonių konkurencingumą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką