Parlamentarai teiravosi, kodėl kultūros darbuotojams tenkanti biudžeto dalis mažėja jau antrus metus iš eilės. Patys kultūros darbuotojai pripažįsta – iš savivaldybių gaunamos lėšos nėra pakankamos net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Viskas priklauso nuo rėmėjų ir projektinio finansavimo, kuris taip pat labai skurdus.
Finansavimas klaikus
Finansavimas yra klaikus ir net pasibaisėtinas, – teigė R.Matulis.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis 15min.lt teigė, kad akivaizdu, jog valstybei kultūra nėra prioritetas: „Finansavimas yra klaikus ir net pasibaisėtinas. Didžioji dalis kultūros įstaigų priklauso nuo savivaldybių skiriamų lėšų. Per Kultūros ministeriją yra gaunamos lėšos projektams ir modernizavimo programoms. Jeigu jos dar mažės, tai situacija taps tikrai liūdna. Daugybė institucijų vegetuoja, nebaigiami nuolatiniai remonto darbai.“
Pasak R.Matulio, iki liepos mėnesio vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas „popieriuje“ buvo 1,3 tūkst. litų. Neapsikentusiems skurdo žmonėms išėjus į gatves politikai ėmė ieškoti būdų milžiniškai atskirčiai mažinti. Vasarą atlyginimų vidurkis ėmė siekti 1,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
„Ši situacija liūdna, nes čia dar neminimi 15 proc. kultūros darbuotojų, kurie gauna minimalų darbo užmokestį. Kultūros sfera žvelgiant bendrai yra pati nekonkurencingiausia. Ši specialybė nėra patraukli, nes neįmanoma jaunam žmogui ateiti dirbti už tokius pinigus, kai jam vien butui nuomotis reiktų išleisti didesnę dalį uždarbio“, – dėstė asociacijos vadovas.
Pinigų verkiant trūksta
Nelaimėjusi konkursų finansavimui institucija paliekama vegetavimui ir nuolatinei būsenai „na, kaip nors“.
Muziejams, bibliotekoms, kultūros centrams ir kitoms kultūros įstaigoms pinigai iš savivaldybių biudžetų skiriami atlyginimams ir daliniam pastatų išlaikymui, bet veiklai – kolektyvų kostiumams, programų parengimui, renginiams – niekas jokių lėšų iš savivaldybių negauna.
„Finansavimas gaunamas per projektinę veiklą iš rėmėjų ar fondų. Nelaimėjusi konkursų finansavimui institucija paliekama vegetavimui ir nuolatinei būsenai „na, kaip nors“. Lėšų visiškai neužtenka. Kultūros rėmimo fondas, kuris dabar finansuojamas per Kultūros rėmimo tarybą, skamba solidžiai, tačiau tiek, kiek gauna kultūros įstaigos regionuose, yra gal 10 proc. jų poreikio“, – kalbėjo R.Matulis.
Jis pabrėžė, kad tiek mažiausio miestelio, tiek Vilniaus gyventojo kultūriniai poreikiai yra vienodi ir žmonės nusipelno tokių pačių paslaugų – profesionalaus meno, edukacinių projektų. Tokie projektai turėtų būti finansuojami valstybės, tačiau šiandien to labai trūksta.
Praėjusią savaitę kultūros ministras užsitraukė teatro aktorių kritiką, kai buvo atskleisti jo planai keisti apmokėjimo už darbą tvarką ir naikinti šiuo metu teatruose taikomas neterminuotas darbo sutartis. „Lietuvos visuomenė neturi mokėti nedirbantiems aktoriams, todėl teatrams reikalinga nauja teisinė bazė, kuri užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą“, – teigė Š.Birutis.
