2013-06-25 19:13

Kuršių nerija palikta be banko, svečiai neturi kur išsikeisti pinigų

Kuršių nerija jau pusę metų gyvena be banko – komercinių bankų nepavyksta įkalbėti atidaryti skyrių. Dėl tokios atskirties labiausiai kenčia užsieniečiai poilsiautojai, nes nėra kur išsikeisti eurų ar rublių.
Nida
Nida / J. Andriejauskaitės/15min.lt nuotr.

Žiemą buvo užvertas vienintelis iki tol visoje Kuršių nerijoje veikęs banko skyrius. Paskelbus Ūkio banką nemokiu, Neringos gyventojai ir svečiai liko be banko. 

Poilsiautojams – nusivylimas

Nerijoje yra keli bankomatai, perlaidas galima atlikti „Lietuvos pašto“ padalinyje, yra „Swedbank“ skyrius, tačiau čia galima atlikti tik elektroninės bankininkystės funkcijas. Tačiau svečiai, atvykę į Kuršių neriją su grynaisiais, lieka it musę kandę – pasikeisti pinigų nėra galimybės. Priimti eurų, rublių ar dolerių viešbučių, kavinių darbuotojai negali.

„Problema labai skausminga. Juk skaičiuojama, kad tik dešimtadalis rusų turi banko korteles. Dauguma vis dar disponuoja grynaisiais. Todėl kai pasakome, kad artimiausia valiutos keitykla – Klaipėdoje, dauguma ir nebegrįžta. Mes netenkame gerų, mokių turistų“, – apgailestavo Neringos meras Darius Jasaitis. 

Ne kartą vietos verslininkai priekaištavo merui, klausinėjo, kada bus galima neberausti prieš klientus. 

D.Jasaitis kreipėsi į kelis bankus, tačiau atsakymas nepaguodė – Kuršių nerija yra per maža ir bankininkus ne itin domina. Derybos užsitęsė tik su Šiaulių banku. 

Kuršių nerijoje gyvena 4,5 tūkst gyventojų, vasarą čia apsilanko apie 500-700 tūkst. poilsiautojų.

„Mums visiems per prievartą įbruko korteles – atlyginimai, pensijos, pašalpos pervedamos į korteles. Dabar matome, kad ne viskas buvo apgalvota“, – apgailestavo D.Jasaitis. 

Dar neapsisprendė

Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė teigė, kad šiuo metu analizuojamos galimybės atidaryti skyrių Nidoje. Šiuo metu šio banko klientai gali naudotis bendru keturiems Lietuvoje registruotiems bankams priskiriamu grynųjų pinigų bankomatu, esančiu „Maximoje“ Naglių gatvėje. 

„Banko skyrius atidarome, orientuodamiesi į konkrečioje vietovėje esantį poreikį ir verslo aplinką“, – teigė D.Grikšienė.

Nida tapo septintuoju šalies kurortu, kur „Swedbank“ atvėrė savitarnos centrą. Anksčiau savitarnos erdvės buvo atidarytos Druskininkuose, Palangoje, Trakuose, Zarasuose, Ignalinoje ir Anykščiuose.

„Vasaros metu Lietuvos kurortai tampa atostogų traukos centrais, čia lankosi poilsiautojai iš visos šalies, tad atidaryti savitarnos centrą Nidoje buvo logiškas sprendimas. Šiame kurorte nėra nei vieno banko padalinio, todėl savitarnos galimybes, grynųjų pinigų įnešimo paslaugą turėtų išnaudoti ir smulkusis verslas, kuris šiltuoju metu ypač suaktyvėja“, – tegia Vytautas Adomaitis, „Swedbank“ Vakarų Lietuvos filialo valdytojas.

Vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų – SEB – valdybos narys ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika neslėpė – planų atidaryti skyrių Nidoje nėra. Jis teigė, kad žmonės įprato naudotis internetine bankininkyste. Žmonės į banko skyrius lekia tuomet, kai reikia konsultacijos dėl paskolos, pasitarti kaip taupyti ar investuoti. 

„Neringa ir Klaipėda yra šalia, neringiškiai čia dirba, atvyksta tvarkyti kitų reikalų, tad prireikus jie visada gali apsilankyti klientų aptarnavimo skyriuose, esančiuose Klaipėdoje“, – teigė pašnekovas. 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą