Ypač nustebino padidėjusi prestižinių butų paklausa, kuri siekė 36 proc. ir pralenkė ekonominės klasės butų dalį (26 proc.). Nekilnojamojo turto specialistai mano, jog tokią paklausos struktūrą lemia didesnis nei įprastai Lietuvoje gyvenančių užsienio piliečių susidomėjimas būstu.
Prestižinės klasės butų paklausa Vilniuje pradėjo augti spalio mėnesį, o prieš tai ji neretai būdavo nulinė. Paklausos struktūroje aiškiai dominavo ekonominės klasės butai. Pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūtį ir rugsėjį sostinėje ekonominės klasės butų paklausa siekė 68 proc., o prestižinės kategorijos rodikliai buvo atitinkamai 0 ir 2 proc. Spalį jie pasiekė 15 proc., o lapkritį išaugo iki 36 proc. ir pralenkė ekonominę klasę.
„Vilniaus NT rinkoje dirbantys brokeriai tvirtina, kad šią netikėtą tendenciją nulėmė išaugęs Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių užsienio piliečių aktyvumas. Veikiausiai pasiektas kainų lygis paskatino šią vartotojų grupę apsispręsti įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, o aukštesnes pajamas nei lietuviai gaunantys užsieniečiai paprastai žvalgosi brangesnių, bet kokybiškų, gerai įrengtų butų prestižiniuose miesto rajonuose“, – sako NT rinkos analizės portalo NTspekuliantai.lt vadovas Matas Macijauskas.
Nepaisant to, lapkritį bendra būsto paklausa buvo dar mažesnė nei spalį. Vilniuje ji sumenko maždaug ketvirtadaliu, Kaune ir Klaipėdoje taip pat fiksuotas labai mažas aktyvumas. Prie to prisidėjo ir NT projektų vystytojai, kurie, priešingai nei tikėtasi, beveik nemėgino išjudinti potencialių pirkėjų šventinėmis nuolaidomis ar akcijomis.
Lapkričio rodiklius Vilniuje dar labiau pablogino tai, kad nemažai butų rezervacijų buvo anuliuotos, ypatingai ekonominėje klasėje. Pasak portalo NTspekuliantai.lt vadovo, dalis šiemet būstą planavusių pirkti gyventojų nusprendė savo planus atidėti bent iki kitų metų. Šiam žingsniui juos taip pat galėjo paskatinti nenustojanti kristi kainų kreivė.
Kartu su paklausa mažėjo ir būsto kainos. Vilniuje per mėnesį jos vidutiniškai smuko 2,6 proc., Kaune sumažėjo 1,7 proc., o Klaipėdoje – 1,1 proc. Sostinėje didžiausią įtaką kainų lygio pokyčiams lapkritį turėjo pardavėjų pasiūlytos nuolaidos keturiuose objektuose, todėl kainos mažėjo šiek tiek labiau nei spalį, kai jų korekcija siekė –1,8 proc.
