Viena didžiausių Latvijos ekonomikos praeities problemų – einamosios sąskaitos deficitas – turėtų išlikti toleruojamame 3 proc. BVP lygyje. Tačiau atsigaunant vidaus paklausai yra rizika, kad išorinis nesubalansuotumas taip pat gali išaugti. Latvija demonstruoja ryžtą įsivesti eurą jau 2014 metais. Nepaisant euro zonos problemų, narystė sumažintų Latvijos skolinimosi kaštus tarptautinėse rinkose bei padidintų investuotojų pasitikėjimą ekonomikos ateitimi.
Vidaus paklausa bei investicijos toliau didės
Nepaisant niūrių euro zonos perspektyvų, Latvijos gyventojai į dabartinę šalies padėtį žvelgia optimistiškai. Pirmojo 2012 m. ketvirčio vidaus vartojimo apimtys išaugo 5,4 proc., tačiau balandžio – birželio mėnesiais vidaus paklausa padidėjo jau 7,2 proc. Latvijos vartotojų pasitikėjimas stipriai pagerėjo antrąjį metų ketvirtį, tikimasi, kad jis išlaikys teigiamą kryptį ir trečiąjį ketvirtį. „Danske“ banko analitikai prognozuoja palyginti aukštą privataus vartojimo augimą 2012 m., kuris sieks 3,4 proc. Kita vertus, 2013 m. prognozuojamam sulėtėjimui iki 2,8 proc įtakos turės vangiai augantis realus darbo užmokestis ir vis dar aukštas nedarbo lygis.
Viešojo sektoriaus investicijos ir geresnis ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimas didino bendrąsias tiesioginių investicijų apimtis, kurios antrąjį 2012 m. ketvirtį išaugo 20,5 proc. Vis dėlto išlaidos bendrojo kapitalo formavimui siekė vos 1,0 proc. – tai lėmė ryškus atsargų sumažėjimas. Investicijų apimčių pokytis ateityje išliks teigiamas. „Danske“ banko analitikai tikisi 12,8 proc. prieaugio 2012 m. ir 7,1 proc. investicijų augimo 2013 m. Tačiau spartesnis gamybos pajėgumų atkūrimas, tikėtina, bus nukeltas iki 2014 m.
Eksportas atsigaus kitais metais
Latvijos eksporto apimtys drastiškai sulėtėjo nuo 11,5 proc. pirmąjį 2012 m. ketvirtį iki 3,8 proc. antrąjį ketvirtį. Šis pokytis atsiliepė visai šalies ekonomikai – grynasis eksportas 0,3 proc. punktais sumažino BVP augimą. Tačiau įvertinus tikėtiną užsienio šalių paklausos stabilizavimąsi, didesnis eksporto augimas turėtų prasidėti jau 2013 m. „Danske“ banko analitikų prognozėmis, 2012 m. eksporto augimas sulėtės iki 2,3 proc., tačiau 2013 m. padidės iki 5,9 proc.
Nedarbo lygis išliks aukštas
Stiprus ekonomikos augimas, panašu, Latvijoje nepagerino darbo rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į laukiamą BVP augimo sulėtėjimą, „Danske“ banko analitikai nesitiki ryškesnių teigiamų pokyčių darbo rinkoje 2012 m. – nedarbo lygis išaugs iki 14,9 proc., o 2013 – 2014 m. laikysis žemiau 14 proc. ribos.
Tačiau stiprėjanti ekonomika antrąjį šių metų pusmetį palaikė stabilų atlyginimų augimą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad staigus atlyginimų augimas, ypač viešajame sektoriuje, 2012 m. yra 2009 – 2010 m. drastiškai sumažintų atlyginimų atkuriamamojo proceso dalis. Vartotojų kainų indekso smukimas, tikėtina, tęsis ir toliau, teigiamai paveikdamas privataus sektoriaus paklausą. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2012 m. atlyginimų augimas sieks 3,2 proc., o kitais metais augs 2,1 proc.
Mažina infliacijos prognozę
Kaip ir buvo tikėtasi, antrąjį 2012 m. pusmetį infliacija smuko. Nuo 22 proc. iki 21 proc. sumažintas PVM taip pat turėjo įtakos bendram kainų lygio mažėjimui – šis PVM sumažinimas įgyvendintas dėl ambicingo Latvijos siekio įsivesti eurą ne vėliau kaip 2014 m. „Danske“ banko analitikai sumažina infliacijos prognozę 2012 m. nuo 2,8 proc. iki 2,4 proc., o 2013 m. numatyta 2,5 proc. infliacija sumažinta iki 1,9 proc. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, didžiausia vartotojų kainų indekso augimo grėsme Latvijoje išlieka pasaulinių energetinių išteklių kainų šokai.
Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
