„Žinoma, mūsų uostui reikia tikėtis daugiau krovinių. Bus krovinys – maloniai prašome“, – „Verslo žinioms“ sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Anot Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, latvių geografinė padėtis palankesnė, jie turi sieną su Rusija – vežti krovinius iš Uralo ar pamaskvės logistinė grandinė yra trumpesnė į Rygą, Ventspilį negu į Klaipėdą, nes nereikia kirsti Baltarusijos.
„Tas tarifų didinimas turi visiškai kitokią reikšmę, negu toks pabrangimas būtų Lietuvoje. Žinoma, kiekvienas centas, euras ar doleris skaičiuojamas, ypač jei krovinių srautas sudaro 1 mln. tonų. Tada 1 JAV dolerio brangimas reikštų 1 mln. JAV dolerių papildomų sąnaudų, kai kada tokia kaina tampa nekonkurencinga“, – sakė A.Kuzmarskis.
Klaipėdos uosto krovos bendrovės krovos Įkainių nedidina trejus metus, o „Lietuvos geležinkeliai“ vežimo tarifų nekeičia antrus metus.
Anot A.Drungilo, geležinkelių tarifų padidinimas 10 proc. būtų tolygus 35 proc. uosto rinkliavų pokyčiui.
„Lietuvos geležinkeliai“ sako stebintys padėtį Latvijoje, su kuria labiausiai konkuruojama dėl tranzitinių krovinių, bet šiemet neketina peržiūrėti nei paslaugų įkainių, nei krovinių gabenimo tarifų, nepaisydami degalų kainų dinamikos. Tačiau nuo ateinančių metų bus teikiamas siūlymas indeksuoti bazinius vežimo tarifus atsižvelgiant į įvairius veiksnius.
