Diskusijoje apie verslo aplinkos ypatumus ir galimybes Latvijoje dalyvavo Donatas Vaitasius, „Čili Holdings“ generalinis direktorius, Martynas Keršys, „Gefco Baltic“ generalinis direktorius, Austėja Landsbergienė, „Vaikystės Sodas“ įkūrėja, Jelena Sokolovska „ UogaUoga“ bendra – įkūrėja, ir Saulius Petkevičius, AS „PF Kekava” (Linas Agro Group) valdybos narys.
Diskusiją moderavo Marius Raugalas, šiuo metu gyvenantis Londone ir dirbantis „Lloyds Banking“.
Diskusiją moderavo Marius Raugalas, šiuo metu gyvenantis Londone ir dirbantis „Lloyds Banking“.
Renginio dalyvius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis pažymėjo, kad kartu su GLL organizuojamas renginys yra puiki proga verslui pasidalinti ne tik darbo Latvijoje patirtimi, bet ir išgirsti iš lietuvių verslininkų, dirbančių didesnėms kompanijoms, tendencijas Baltijos šalyse ir Baltijos jūros regione.
Šių metų duomenimis Latvijoje gyvena 27423 lietuvių kilmės asmenys ir 4356 Lietuvos piliečiai.
Latvija yra dažnas pasirinkimas plėtrai Lietuvos įmonėms – Latvijoje veikia apie 3000 lietuviško kapitalo įmonių. Latvija yra būtent ta šalis, kurioje išpopuliarėję daugiausiai lietuviškų prekių ženklų.
Pagal prekybos apimtis Lietuva ir toliau išlieka I-oje vietoje Latvijos užsienio prekybos partnerių sąraše. Latvija – 4-a didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Bendros prekių ir paslaugų prekybos apimtys ketvirtus metus iš eilės viršija 4 mlrd. EUR.
Latvija – 4-a didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.
„Latvija – artima ir populiari rinka plėtrai tarp verslininkų iš Lietuvos turinčių ambicijų plėtrai. O plečiantis į šią kaimyninę rinką, dažnas linkęs pasikonsultuoti su jau įžengusiais partneriais ar tautiečiais„, – sakė viena iš Global Lithuanian Leaders steigėjų ir valdybos narė, Dalia Petkevičienė.
“Šio renginio tikslas yra suaktyvinti šį pagalbos procesą, plečiant verslo kontaktų tinklą Latvijoje. Be to, Rygoje dirba daug savo srities specialistų, kurie būdami šioje kaimyninėje rinkoje, galėtų būti atrama apie plėtrą galvojantiems tautiečiams. GLL kaip tik ir kviečia tokius žmones tapti patarėjais lietuviškoms augančioms įmonėms“, – pridūrė D.Petkevičienė.
Renginio metu verslininkai dalijosi savo įmonių verslo plėtros į Latviją strategijomis, diskutavo apie darbuotojų rinkos, verslo aplinkos ir kultūros ypatumus. Daugelis sutiko, jog Latvijos rinka, nors ir artima, bet turi savo specifiką, kurią reikėtų įvertinti plečiantis.
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į klientų segmentaciją dėl skirtingos dvikalbės aplinkos, Rygos kaip didmiesčio rinkos specifiką, biurokratinių reikalavimų subtilybes ir vietinių plėtros atstovų poreikį Latvijos rinkoje.
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į klientų segmentaciją dėl skirtingos dvikalbės aplinkos, Rygos kaip didmiesčio rinkos specifiką, biurokratinių reikalavimų subtilybes ir vietinių plėtros atstovų poreikį Latvijos rinkoje.
Donatas Vaitašius, „Čili Holding” generalinis direktorius, džiaugėsi puikia proga pasidalinti darbo Latvijoje įžvalgomis, pastabomis ir rekomendacijomis.
„Šiandien Latvijoje veikia 14 „Čili“ restoranų – 13 Rygoje ir 1 Jūrmaloje. Įmonės plėtros planą įgyvendinome pasirinkę strategiją išlaikyti nuosavus restoranus sostinėje ir didžiuosiuose miestuose, frančizę pasiūlant mažuose miestuose. Tai lėmė tokie argumentai kaip silpnesnė mažesniųjų miestų gyventojų perkamoji galia, gyventojų migracija iš mažesniųjų miestų į didžiuosius, sudėtingas valdymas ir administravimas periferinių zonų iš centro,“ – sakė Donatas Vaitašius.
Saulius Petkevičius, „PF Kekava”, kurią kartu su kita paukštininkystės kompanija „Bauska“ yra įsigijusi Linas Agro Group, valdybos narys, pabrėžė, jog vykstant įmonių įsigijimams ir susijungimams, ypač svarbu integruoti skirtingų įmonių darbuotojus į grupės vieningą kultūrinę atmosferą, vykdant sėkmingą komunikaciją.
Martynas Keršys, „Gefco Baltic“ generalinis direktorius, atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos ir Latvijos darbuotojus, egzistuoja mentaliteto skirtumai, tokie kaip didesnis latvių atsargumas įgyvendinant tikslus.
Martynas Keršys, „Gefco Baltic“ generalinis direktorius, atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos ir Latvijos darbuotojus, egzistuoja mentaliteto skirtumai, tokie kaip didesnis latvių atsargumas įgyvendinant tikslus.
,,Ugdymo srityje Latvijoje susidūrėme su didesniu atsargumu ir biurokratinių reikalavimų procesais, nei tikėjomės. Planuojant veiklą iš Lietuvos viskas rodėsi paprasčiau, todėl labai svarbu konsultuotis su vietiniais žmonėmis, kurie padėtų sklandžiai įveikti reikalingus formalumų procesus,“ – sakė socialinių mokslų daktarė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje Austėja Landsbergienė.
,,Lativjos grožio produkcijos klientas yra išrankesnis nei Lietuvoje. Jis atsargiau vertina naujus rinkos žaidėjus. Žinoma, reikia įvertinti, jog vietinės kosmetikos gaminimo tradicijos yra gilesnės nei Lietuvoje,“ – sakė Jelena Sokolovska „ UogaUoga“ bendra – įkūrėja.
