Vokietijos advokatų kontora „DLA Piper“ ABLV bei dviejų jo pagrindinių akcininkų vardu iš viso pateikė keturis ieškinius – po du ECB ir BPV, kuriuose šios dvi ES institucijos kaltinamos viršijusios įsigaliojimus, proporcingumo, lygiateisiškumo principų nesilaikymu, kitais galimi pažeidimais. Ieškiuose taip išvardijami įvairūs prieštaravimai šių institucijų sprendimams, kurių pasekoje ABLV žlugo.
Kaip žinoma, Jungtinių Valstijų iždo departamentas trečiam pagal turto vertę Latvijos bankui ABLV vasario viduryje įvedė sankcijas, pareiškęs, kad šis bankas sudarė sąlygas pinigų plovimui, neteisėtiems atsiskaitymams ir korupcijai. Pareiškime buvo minimos su ABLV susijusios bylos – dėl pinigų iš Moldovos ir Ukrainos bankų nutekėjimo, dėl galimų Šiaurės Korėjai taikomų tarptautinių sankcijų pažeidimų.
Šios sankcijos reiškė Latvijos komerciniam bankui draudimą vykdyti atsiskaitymus JAV doleriais. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija, veikdama Europos centrinio banko (ECB) nurodymu, netrukus sustabdė visus ABLV banko mokėjimus. ECB vasario pabaigoje paskelbė, jog ABLV bankas Latvijoje ir jo antrinis bankas Liuksemburge „ABLV Bank Luxembourg“ turi būti likviduoti. Netrukus ABLV pranešė apie akcininkų sprendimą banką likviduoti.
1993-aisiais veiklą pradėjusio ABLV pagrindiniai akcininkai yra Olegas Filis, Ernestas ir Nika Berniai, tiesiogiai ir netiesiogiai valdantys 87,03 proc. akcijų.
