„Dabartinis mokesčių permainų variantas tėra kelių politinių partijų kompromisinis sprendimas. Dėl to taip vadinama reforma buvo smarkiai praskiesta, ir iš viso to išėjo špyga“, – interviu Latvijos radijui sakė I.Rimševičius.
„Dabar vertėtų kalbėti ne apie mokesčių politikos pertvarkymą, o apie 2018 metų biudžeto rengimą“, – pridūrė jis.
I.Rimševičiaus žodžiais, įvyko tai, ko centrinis bankas labiausiai baiminasi – mokesčiai Latvijoje koreguojami kasmet, mokesčių sistema tampa neprognozuojama.
„Įvyko tai, ko mes bijojome labiausiai – eilinį kartą Latvijoje keičiamos žaidimo taisyklės, verslas nežino, ko tikėtis, viskas labai supainiota“, – sakė Latvijos banko vadovas.
Latvijos parlamento komitetus ketvirtadienį pasiekė vyriausybės patvirtinti kai kurių mokesčių įstatymų pataisų projektai.
Vyriausybė siūlo parlamentui pritarti progresinio fizinių asmenų pajamų mokesčio įvedimui, mokesčių už pajamas iš kapitalo ir iš jo prieaugio didinimui, privalomojo socialinio draudimo mokesčio tarifo didinimui 1 procentiniu punktu, neapmokestinamo pensijų minimumo didinimui, spartesniam degalų, alkoholio, tabako akcizų didinimui, kai kurių mokesčių perskirstymui bei mažiau svarių mokesčių ir rinkliavų koregavimui.
